Originalus tekstas: https://www.givemesport.com/why-400m-final-at-olympics-is-considered-hardest-race-in-athletics
Trečiadienio vakarą JAV sportininkas Quincy Hallas pasiekė triuškinančią pergalę vyrų 400 metrų bėgimo finale 2024 m. olimpinėse žaidynėse Paryžiuje ir iškovojo aukso medalį, kuris atstatė jo šalies palikimą – tai buvo 20-asis amerikiečių auksas per visą varžybų istoriją. Nors po to vykę pokalbiai atskleidė, kad, mokslininkų akimis, tai sunkiausias šią vasarą vykstantis lenktynių renginys.
Iš pradžių atrodė, kad Hallas nelaimės, pirmuosius 200 metrų atsilikęs šeštoje vietoje. Ir, net likus vos 100 metrų, jis vis dar atsilikinėjo ketvirtoje vietoje. Tačiau nenuilstamai stengdamasis jis prieš pat finišo liniją aplenkė Didžiosios Britanijos komandos atstovą Matthew Hudsoną-Smithą ir pasiekė 43,4 sekundės rezultatą.
Plika akimi atrodė, kad varžybos yra greičio ir jėgos reikalas, todėl atrodė, kad tai paprastesnės individualios lenktynės nei lėtai besitęsiantys 5000 m ir 10000 m bėgimai ar net barjerinis bėgimas ir bėgimas su kliūtimis. Tačiau mokslininkai neseniai atskleidė, kad 400 m sprintas yra sunkiausias sportas tarp visų.
Kodėl 400 m bėgimas toks sunkus? Jame maksimaliai išnaudojamos trys energetinės sistemos
400 metrų bėgimas laikomas sprinto rungtimi ir yra ilgiausias tokio tipo bėgimas, kuriame varžomasi individualiose IAAF sankcionuotose varžybose. Dauguma elitinių sportininkų vyrų vidutiniškai vieną 100 metrų atkarpą įveikia kiek greičiau, nei per 11 sekundžių, palyginti su maksimalia devynių sekundžių riba, kurią pasiekia geriausi 100 m bėgikai.
Dėl to, kad šis bėgimas nėra lengvas, mokslu paremtas „YouTube” kanalas „Outperform” jį pripažino sunkiausia olimpine rungtimi. Naujausiame vaizdo įraše jie paaiškino, kad pagrindinė to priežastis yra energija, kurią organizmas gamina per visą bėgimą, ir trys organizmo naudojamos energijos sistemos.
Sportininko organizmas pirmiausia naudoja energijos atsargas, kurios leidžia jam trumpai ir staigiai įsibėgėti, kad per pirmąsias 5-10 sekundžių įveiktų 50 metrų ir pasiektų didžiausią greitį. Kitus 150 metrų bėgikai bėga mažesniu nei maksimaliu greičiu, o dėl pieno rūgšties raumenys pavargsta.
Tuomet per kitus 100 metrų organizmas gamins anaerobinę energiją. Tačiau jis ją gamins daug lėčiau nei kitus du energijos šaltinius, t. y. poreikis bus didesnis už pasiūlą. Organizmas bandys pagaminti daugiau aerobinės energijos, tačiau jo bus sunku pagaminti pakankamai, kad galėtų padėti paskutiniam sprintui link finišo linijos, todėl raumenys bus neigiamai paveikti.
Buvęs JAV sprinto legenda ir 12 kartų olimpinio aukso medalio laimėtojas Michaelas Jordanas atsakė į šį vaizdo įrašą socialiniame tinkle „Twitter”, kad dar labiau pabrėžtų 400 m bėgimo sunkumą. Jis pakomentavo: „Suprasti šį procesą buvo svarbiausia, kad pagerinčiau pasaulio rekordą ir nuolat bėgčiau 43 sekundes”.
43,4 sekundės – geriausias asmeninis Halo rezultatas ir penktas greičiausias kada nors užfiksuotas laikas. Po pergalės Hallas šventė nusiavęs batus ir apsukęs pergalės ratą aplink stadioną su Amerikos vėliava ant pečių. Paklaustas, kada suprato, kad laimėjo, Hallas užtikrintai atsakė: „Kai tik iššovė pistoletas, supratau, kad laimėjau.”
Šis triumfas – tai dramatiškų JAV komandos sugrįžimų Paryžiaus lengvosios atletikos varžybose pavyzdys. Anksčiau vasarą Noah Lylesas po lėto starto iškovojo auksą 100 m bėgime, o Cole’as Hockeris iškovojo netikėtą pergalę 1500 m bėgimo finale.