Praėjusioje žinutėje rašiau apie tai ko nereikia tikėtis iš batelių parinkimo senų metodų, o šiandien porą įžvalgų apie naujausias batelių kūrimo tendencijas ir pagal ką jie yra kuriami.
Kas atidžiai nagrinėjo (o tokių yra labai labai maža :)) praėjusioje žinutėje cituotą Benno Nigg’o Naująją paradigmą galėjo matyti grafiką skirtais paviršiais bėgančio žmogaus raumenų įtempimų pasiskirstymą elektromiaografiniame tyrime:
ir prie paviršiaus charakteristikų pridėjus dar ir batelio medžiagos kietumą-minkštumą buvo išmatuotas energijos poreikis judant atitinkamu paviršiumi + atitinkamo kietumo vidurinio pado kombinacija sukuria atitinkamą ekonomiškesnį arbe daugiau energijos reikalaujantį judesį:
Matosi, kad mažiausiai energijos reikalaujantis paviršiaus/batų pado mechanizmas turi turėti minkštą ir klampų, daugiausiai energijos reikalaujantis yra kietas ir elastingas paviršius. Atkreipkime dėmesį, kad čia priešinguose poliuose atsidūrė pas mus dažnai sutapatinamos savybės „minkštas ir elastiškas”, kas rodo, kad „elastiškas” batelio padas yra neekonomiškas, juo bėgant reikia sunaudoti daugiau energijos.
Aukščiau minimi moksliniai tyrimai nors ir žinomi jau daugiau, nei 20 metų, bet avalynės gamintojų buvo (ir yra dar) visiškai ignoruojami ir vartotojams vis dar brukama teorija apie „minkštinančius” ir „amortizuojančius” batelius!!!!
2018 metais naujas tyrimas „Bėgimas labai minkštinančiais bateliais didina apkrovimo jėgas” dar labiau ir aiškiau išryškino, kad „minkštas batelių padas nesumažina, o padidina smūgio į žemę jėgą”
Kaip matome iš rezultatų ypač vertikali smūgio jėga padidėja didėjant greičiui. Dar vienas parametras buvo fiksuojamas blauzdos standumas (kietumas), kas irgi buvo didesnis „minkštesnio” – didesnio minkšto pado bateliuose (tyrimo metu Hoka Conquest, palyginus su Brooks Ghost 6 kaip vidutinio minkštumo-kietumo bateliais).
Taigi tyrimas pakankamai aiškiai parodė, kad bėgant su didesniais – minkštesniais bateliais:
- blauzda yra apkraunama stipriau
- vertikali apkrovimo jėga padidėja, ypač prie didesnių greičių
Kodėl taip atsitinka ir kokią įtaką batelių gamybai ir pasirinkimui tai gali turėti? Daromos keletą prielaidų:
- Bėgimas aukštesniais – minkštesniais bateliais pakeičia kūno masės centro padėtį ir didėja atstumas, kuriuo bėgikas pažemėja ir padidina savo atramos jėgą
- Minkštesni – aukštesni bateliai nepadeda raumenims prisitaikyti prie paviršiaus ir labiau yra apkraunami, kietėja
- Reikalinga daugiau tyrimų ir skirtingais metodais, kad galima būtų patvirtinti daugiau hipotezių.
Šie ir kiti tyrimai veda mus vis prie to paties klausimo: o tai kodėl bateliai „negerėja” jau 60 metų, kodėl jie nemažina bėgiko traumų, kurios kaip buvo prieš 50%, taip ir lieka 50%. Tai visus tuos 60 metų batų pramonė tik kūrė marketinginius burbulus? Atsakymas turi būti aiškus – Taip, mus pramonė vis mulkina, sakydama, kad bateliai geresni, bet realiai rezultatai negerėja.
Bet ir batų pramonė bando atrasti „superbatelius”, kurie ne tik Kipchoge leistų nubėgti maratoną per 2.00 val. Ir Nike jau nuo 2018 metais giriasi, kad su jų Vaporfly4% bateliais „padeda laimėti varžybas”. Super didelis NewYork Times analitinis straipsnis leidžia mums pamatyti, kad tikrai bėgantieji su naujausiais bateliais pagerino savo rezultatus ilgose distancijose:
Tikrai įdomus ir didelis tyrimas, virš 16’000 bėgikų įkėlė savo duomenis į Strava ir buvo lyginami duomenys skirtinguose bėgimuose su skirtingais bateliais, bet vistik tai nėra mokslinis nepriklausomas tyrimas, bėgikai patys įkėlinėjo duomenis, gal kai kurių ir nenorėjo įkelti, kiek iš jų keitė batelius, nes gavo sponsorinius dovanai, o greitis didėjo, nes juk treniravosi daugiau per tuos metus…? Išvadose žurnalistai irgi rašo, kad gavo mažesnius pagerėjimo rezultatus, nei Nike finansuojamas tyrimas….
Taigi ar galima tikėti, kad Kipchoge 2valandas įveikė, nes turėjo „neleistinus”batelius?
Pop interneto platybėse sklandantys mitai apie šių batelių viduriniame sluoksnyje esančią (pradžioje buvo paskleista informacija apie 3 plokšteles) karboninę plokštelę, kuri ale padidina spyruoklės efektą yra daug kur jau paneigta, nes ne pati karboninė plokštelė, o padidintas specialių putų sluoksnis lygtai pakeičia (ar pagerina yra klausimas) bėgimo efektyvumą. Todėl kyla pakankamai aiškus klausimas, ar bateliai yra leistini bėgimui, nes Tarptautinės Lengvosios atletikos federacijos taisyklėse yra parašyta, kad atletai negali naudoti įrangos, kuri padeda sportininkams turėti pranašumą prieš kitus. Šis klausimas dar nagrinėjamas ir gal greitu metu šie ir kiti panašūs bateliai (tokius kuria ir artimiausiu metu išleis ir Brooks, ir Adidas, ir Saucony) bus uždrausti…?
Bet bėgikui, kuris mėgėjiškai bėgioja ir negauna dovanų iš sponsorių tokių ar kitokių batelių reikia pasirinkimo kriterijų, pagal ką pasirinkti batelius. Kadangi „senos” parinkimo technologijos „pagal pronaciją-supinaciją”,”pagal stabilumą – neutralumą”, „kūno vertikalumą su vidpadžiais ar be jų”yra seniena ir paneigtos aukščiau minimų mokslinių tyrimų didžiųjų batų gamybos monstrų laboratorijose bandome nuspėti vis tik, kaip parinkti – sukurti batelius, kurie pagaliau mažiau traumuotų bėgikus?????
Tie, kurie atidžiai nagrinėjo 2001 metų Benno Nigg’o naująją paradigmą atkreipė dėmesį, kad „Geri bateliai yra tie, kurie nedidina energijos sunaudojimo”, ir tam yra naudojama VO2max matavimas, stebimas kuo mažesnis nuokrypis nuo bėgimo basomis t.y. natūralaus bėgimo trajektorijų ir kurie nesukuria didelio nuovargio.
Šis punktas apie nuovargį batuose yra vienas aktualiausių, nes tai gali būti revoliucijų batelių pramonėje. Kaip vieną iš galimų nuovargio (ir su tuo susijusių traumų mažinimo) būdų jau kuris laikas yra nagrinėjamas vibracijos batų-kojų sistemoje mažinimo būdai. Kaip viena iš Nike Vaporfly4% batelių teigiamo efekto paslapčių ir yra ne stebuklingas „spyruokliavimas”, bet Kipchogei pritaikyto vibracijos mažinimo bateliuose sistema, kuri leido įveikti beveik laboratorinėmis (ne varžybinėmis) sąlygomis 2:00 val. rezultatą. Kuriami specialūs antivibraciniai produktai, jau yra sukurtų specialių batelių su vibracijos poveikiu Parkinso ligos pacientams ar jų kombinacijos jau instaliuojamos į batus:
bet didžiausias dėmesys šiuo metu paslapčia atliekamuose tyrimuose yra nukreiptas į nuovargio mažinimą per vibracijos mažinimą. Žinoma, kad šie produktai masinį vartotoją gal pasieks tik už penkmečio, nes tik tokiems, kaip Kipchoge galima atlikti tikslius galūnių matavimus su vibracijos davikliais, bet ateityje vis tiek priartėsime prie individualaus batelių pritaikymo asmeniui kūrimo, todėl gali būti, kad prieš perkant batelius judesio analizės laboratorijoje bus matuojamos ir vibracijos rezonansai.
Vesdami futbolinkų fizinio pasirengimo treniruotes visada siekiame apčiuopiamų rezultatų, kad matytumėm progresą ar regresą. Kokybiška treniruotė prasideda ir baigiasi klausimu kodėl? Kodėl šis ar kitas pratimas turi būti panaudotas treniruotėje, kodėl jis veikia, ar neveikia? Kodėl vienam sportuojančiam tai puikus pratimas, o kitam niekinis?Šiose nuotraukose pateikti 2011 metų vaikų analizės duomenys. Kiekvienoje nuotraukje nėra vieno žaidėjo duomenys, bet trijų sportininkų, kurie keitėsi davikliais kas 10-15 min. Matome skirtingus lygmenis ir sprinto greičio ir pagreitėjimų lygmenyje. Po mėnesio šie duomenys tikimės bus aukštesni 🙂
