Fizinio krūvio sukelta arterinė hipoksemija: kodėl elito bėgikams gali trūkti deguonies

Dažniausiai manoma, kad plaučiai lengvai patenkina bėgiko deguonies poreikį, o riboja tik širdis ir raumenys. Tačiau kai kuriems labai treniruotiems sportininkams intensyvaus krūvio metu kraujo prisotinimas deguonimi pastebimai krinta – šis reiškinys vadinamas fizinio krūvio sukelta arterine hipoksemija (ang. exercise-induced arterial hypoxemia). Paradoksalu, bet ji dažniau pasireikškia būtent elitui, o ne pradėjėliams, ir atskleidžia, kad net kvėpavimo sistema turi savo ribas.

Kodėl plaučiai gali „nespėti“

Deguonis iš plaučių į kraują patenka difuzijos būdu – pereidamas per ploną orą skiriančią membraną. Ramybėje ir vidutiniame krūvyje šis procesas turi didelį atsargos rezervą. Tačiau labai treniruoto bėgiko širdis pumpuoja tiek daug kraujo, kad raudonieji kraujo kūneliai per plaučius prateka labai greitai – tokiu greičiu, kad deguonis nebespėja visiškai prisotinti kraujo. Kitaip tariant, būtent labai didelis širdies našumas, kuris yra elito privalumas, gali tapti kvėpavimo sistemos silpnąja vieta.

Prie to prisideda ir tai, kad plaučių gebėjimas prisitaikyti prie treniruočių yra ribotas. Skirtingai nei širdis ar raumenys, plaučių struktura beveik nekinta net po ilgų treniruočių metų. Todėl, kai širdies ir raumenų pa jėgumas išauga išties aukštai, plaučiai gali tapti santykiniu „butelio kakleliu“ – sistema, kuri nebespeja aptarnauti likusio organizmo.

Kodėl tai dažniau elito problema

Pradėjęs bėgikas paprastai pasiekia savo ribą dėl širdies ar raumenų – jie „pasiduoda“ anksčiau, nei plaučiai tampa kliūtimi. Elito sportininkas, priešingai, turi tokias galingas širdies ir raumenų sistemas, kad geba pasiekti krūvį, kuriame plaučių difuzijos riba tampa reikšminga. Todėl arterinė hipoksemija yra savotelį „aukšto lygio“ problema: ji parodo, kad organizmas prisitaikė tiek, jog atrado naują apribojimą.

Reiškinys ryškesnis moterims ir mažesnio kūno sportininkams, iš dalies dėl santykinai mažesnių kvėpavimo takų ir plaučių tūrio. Tai nėra liga ir ne visada juntama – dažnai vienintelis požymis yra šiek tiek prastesnis rezultatas didelio intensyvumo pastangose, ypač retesniame ore.

Ryšys su aukščiu ir treniruotėmis

Aukštumose oras retesnis, todėl net ir sveiki plaučiai sunkiau prisotina kraują deguonimi. Sportininkams, linkusiems į arterinę hipoksemiją, aukštis šį efektą sustiprina – jų prisotinimas krinta dar labiau nei įprastai. Tai turi praktinę reikšmę planuojant treniruotes aukštyje ar varžybas kalnuose: tas pats aukštis skirtingus bėgikus veikia nevienodai.

Supratimas apie šį reiškinį padeda paaiškinti, kodėl kai kurie stiprūs bėgikai aukštumose pasirodo prasčiau nei tikėtasi. Tai nėra formos ar valios klausimas, o fiziologinė ypatybė, kurią galima iš dalies valdyti aklimatizacija ir tinkamu tempo pasirinkimu, bet ne visiškai pašalinti.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Daugumai mėgėjų arterinė hipoksemija nėra praktinis rūpestis – jų ribą nustato širdis ir raumenys, ne plaučiai. Vis dėlto verta žinoti, kad dusulys ir sunkumas bėgant į kalną ar aukštumose yra normali reakcija, o ne būtinai prastos formos ženklas. Jei planuoji bėgti kalnuotoje vietovėje atostogų metu, duok organizmui kelias dienas priprasti ir nesitikėk įprastinio tempo pirmomis dienomis. Sveikiems plaučiams specialių kvėpavimo „treniruoklių“ dažniausiai nereikia – pakanka reguliaraus bėgimo.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Elito ar pusiau elito lygio sportininkui verta žinoti savo individualų atsaką: prisotinimą deguonimi galima išmatuoti pulsoksimetru intensyvių intervalų metu, o ryškūs krit imai gali rodyti polinkį į arterinę hipoksemiją. Tokiu atveju planuojant treniruotes ar varžybas aukštyje reikia ilgesnės aklimatizacijos ir konservatyvesnio pradinio tempo, nes prisotinimas kris labiau nei varžovams. Kvėpavimo raumenų treniruotės gali padidinti komfortą, bet nepanaikina difuzijos ribos. Svarbiausia – traktuoti šį reiškinį kaip individualų fiziologinį kintamąjį ir pagal jį koreguoti strategiją, o ne kaip trūkumą, kurį galima „ištreniruoti“.

Šaltiniai

• Dempsey, J. A., Wagner, P. D. „Exercise-induced arterial hypoxemia“, Journal of Applied Physiology
• PubMed/NCBI – EIAH ir pulmonarų apribojimų tyrimų apžvalgos
• British Journal of Sports Medicine (bjsm.bmj.com)
• Bassett, D. R., Howley, E. T. – VO2 max ribojančių veiksnių apžvalgos