Treniravimo mokslas

Anthropometric measurement diagram showing seated and standing human figures with labeled arrows for height, arm length, shoulder width, knee height, hip breadth, and other body dimensions used in ergonomics.

Sprinto mokslas perrašomas: Flinderso universiteto ir ALTIS tyrimas įrodo, kad „idealios technikos” nėra — kiekvienas greitas sprinteris juda savaip

pagal

Šių metų sausio 13 d. „Sports Medicine” žurnale publikuotas ir birželio bei liepos mėnesiais lengvosios atletikos bendruomenėje pradedantis grąžinti karštas diskusijas Australijos Flinderso universiteto tyrimas gali reiškti didžiausią sprinto treniravimo krypties poslinkį per dešimtmetį. Straipsnyje „Sprint Running Coordination: A Dynamical Systems Perspective” (autoriai — Dylan S. Hicks, Stuart McMillan, Wolfgang Schöllhorn, Roland van den Tillaar) skelbiama, kad sprinto rezultatas negimsta iš vieno „idealios technikos” modelio, prie kurio treneris privalo nutempti visus sportininkus.

#antropometrija

Tyrimas atliktas bendradarbiaujant Flinderso universitetui, garsiajai Arizonos treniravimo bazei „ALTIS”, Johaneso Gutenbergo universitetui Vokietijoje bei Norvegijos „Nord” universitetui. Autorius Dr. Dylan’as Hicks’as pabrėžia: „Dešimtmečiais sprinto treniravimas dažnai buvo pagrįstas įsitikinimu, kad visi sportininkai turi judėti vienu paskirtu būdu. Mūsų duomenys rodo priešingai.” Būtent todėl elitiniai sprinteriai — nuo Usain’o Bolt’o iki australo Gout Gout’o — vizualiai atrodo tokie skirtingi.

Iš esmės mokslininkai perkelia sprinto biomechaniką į dinaminių sistemų teorijos rėmus. Rezultatas — kūno, aplinkos ir treniruočių istorijos sąveika: koordinacija, jėga, galūnių mechanika ir individualios fizinės savybės kartu formuoja greičio profilio unikalumą. Judesio variabilumas, kurį daugelis trenerių ilgai laikė „nešvara” ar prasta technika, pagal autorius yra svarbus ilgalaikio ugdymo veiksnys ir savireguliacijos rodiklis.

Ką tai reiškia treniruojantiems? Pirma — greta biomechaninių šablonų reikia atsižvelgti į individo antropometriją. Antra — periodizavime turėtų atsirasti daugiau vietos „nustatinėti” (angl. constraints-led approach) sportininko sąveiką su takeliu, kliūtimi, oro pasipriešinimu bei komandine dinamika. Trečia — asmeninių rekordų tikslas ne visada tapatus „padirbti” per kojų pastatymą pagal vieną modelį; kartais reikia leisti sportininkui susirasti savo judesio šabloną, ir tik tada nustatyti mažus mikro-korekcijas.

Papildomai gegužės mėn. paskelbti ir kiti tyrimai atspindi tą pačią kryptį. „Frontiers in Sports and Active Living” publikuotas straipsnis apie overload training sąlygas pateikia klasterinę analizę, kuri padeda treneriams parinkti tas svorio priedo ir traukiamos apkrovos konfigūracijas, kurios geriausiai atkartoja neapribotą sprintą. Kartu vyksta ir kitas klinikinis tyrimas su ankstyvo pauglystės amžiaus lengvaatlečiais — horizontaliai orientuoti šokinėjimai (angl. horizontal plyometrics) tikrinami kaip alternatyva klasikinei „bump’ų” metodikai.

Baltijos ir Skandinavijos treneriams tai suteikia svarbų argumentą, kai konsultuojame su tėvais, klubais ar sporto mokyklomis: „viena metodika visiems netinka” nebėra tik trenerio nuomonė, bet ir mokslinio žurnalo išvada. Praktinis įrankis, kurį galime pasiūlyti nuo šio rudens: rekomenduojame kartu su sportininku fiksuoti individualią pėdų kontakto trukmę, žingsnio dažnį ir ilgį per pirmuosius 10, 20 ir 30 m — ir stebėti pokytį per pusę sezono, o ne siekti sutapimo su „elito” reikšme.

Baigiant, „Sports Medicine” recenzentai autoriams akcentavo dar vieną punktą: dinaminių sistemų požiūris labiau tinka sportininko autonomijai plėsti nei tradicinei „komandinei” komunikacijai. Nauda treneriui — daugiau motyvacijos, mažiau perdegimo, mažiau griuvimo pilnų talentų pusiaukelėje.

Šaltiniai: Sprinting science that rewrites the rulebook — Flinders News (2026-02-17); ScienceDaily — Scientists say we’ve been wrong about what makes sprinters fast (2026-04-07); SciTechDaily — New Research Challenges Long-Held Beliefs; Frontiers in Sports and Active Living — Cluster analysis of overload conditions.

★ 4ACTIVE PASIŪLYMAI · Treniruokis su profesionalais

Pakelk savo bėgimą į kitą lygį

Teorija – gerai, bet greičiausiai tobulėsi su treneriu. Išsirink, kas tinka tau:

Asmeninė trenerio konsultacija
Individuali treniruotė
Greitumo kursas
Person in a red hoodie and red sneakers jumps mid-air in front of a large white roll-up garage door.

Pliometrijos „auksinė savaitė”: 2026 m. mokslo žvilgsnis treneriui – ką, kada ir kiek

pagal

2026 m. lengvosios atletikos treneriams mokslas pateikia ne naują pliometrijos „atradimą”, o aiškesnį, geriau struktūruotą paveikslą, kaip ir kada jį naudoti praktiškai. Per pastaruosius 12 mėnesių „PubMed”, „Frontiers in Physiology” ir „Springer” žurnaluose pasirodė ne mažiau kaip septynios meta-analizės, kurios apjungia daugiau nei 60 nepriklausomų tyrimų. Bendras principas išsiplečia: pliometrika nėra tik „šuoliai į dėžę” – tai sistemingas tempimo-trumpinimo ciklo (Stretch-Shortening Cycle, SSC) panaudojimas tam tikrose treniruočių zonose ir tam tikrais sezono periodais.

#kritimo šuolis

Ką sako naujausi tyrimai

Šiemet paskelbtoje paauglių komandinio sporto sportininkų meta-analizėje (PubMed, 2026 birželis) buvo apibendrinti 31 tyrimas su daugiau nei 1 000 dalyvių. Išvada – tinkamai dozuota pliometrika reikšmingai pagerina sprinto laikus, šuolio aukštį, reakcijos jėgą ir kryptingumo kaitos greitį, o saugumo profilis išlieka geras, jei laikomasi keturių taisyklių: progresijos, pakankamo poilsio tarp serijų, paviršiaus parinkimo ir individualaus krūvio pritaikymo. „Frontiers” 2026 m. moterų krepšininkų darbas (jis tinka ir lengvajai atletikai) parodė, kad 6–10 savaičių programa pakelia counter-movement jump rezultatą 6–9 %, sprintą 5–30 m – iki 3,2 %. Atskirai paskelbtas darbas apie horizontaliąją pliometriką su 11–14 m. lengvaatlečiais patvirtina – kryptingi šuoliai į tolį, daugkartiniai šuoliai ir „bounding” pratimai keičia sprinto kinemetriją (žingsnio dažnį ir kontaktinį laiką) jau po 12 sesijų. Tai labai svarbi žinia jaunųjų grupių treneriams – pliometrika nėra „suaugusiųjų” priemonė.

Trys taisyklės, kurias treneris šiandien turi įsirašyti

Pirma – „vertikali pirmiau, horizontali paskui”. Sprinteriams labiausiai persiduoda horizontalūs pliometriniai pratimai (bounding, single-leg long jumps), tačiau jiems atlikti reikia stabilumo, kurį suteikia vertikalūs šuoliai (drop jump, box jump). Antra – pakopiškas progresavimas pagal kontaktų skaičių per sesiją: pradėdantiėsiems 40–60, vidutiniams – 80–120, elito grupei – iki 200, bet niekada be techninio aspekto. Trečia – krūvio periodizacija pagal varžybinį kalendorių: pliometrijos „peak” privalo įvykti 2–3 savaitės iki pagrindinių varžybų, o ne paskutinę savaitę, kai siekiama „šviežumo” (tapering).

Pliometrika ir saugumas: ką siūlo 2026 m. konsensusas

ALTIS ir „Science For Sport” 2026 m. balandį paskelbtoje konsensus dokumento versijoje aiškiai pasakyta: drop jump aukštis 11–14 m. amžiaus grupėje neturėtų viršyti 30 cm, 15–17 m. amžiaus – 45 cm, suaugusiems sprinteriams – iki 60 cm, ir tik tada, jeigu reaktyvioji jėga (RSI) yra didesnė nei 2,0. Tai praktiškas filtras, leidžiantis išvengti pertreniravimo ir Achilo bei kelio sąnario traumų. Treniruočių pavienės savaitės struktūra dažniausiai siūlo dvi pliometrines sesijas – vieną „greičio-elastingumo” (trumpas kontaktas, žemas tūris) ir vieną „jėgos-šuolio” (gilesnis kontaktas, vidutinis tūris).

Klaidos, kurių vis dar pasitaiko

Treneriai dažniausiai daro tris klaidas: pridurti pliometrinius pratimus po sunkios jėgos treniruotės (kai centrinė nervų sistema jau pavargusi), neprižiūrėti technikos „mėmuose” pratimuose (skipping, bounding) ir pamiršti, kad „tylioji” pėdos pliometrika (mini-šuoliai ant priekinės pėdos dalies) yra svarbus pasiruošimo dalies elementas. 2026 m. tyrimai rekomenduoja pradėti sesiją būtent nuo „tyliosios” pliometrikos, kuri parengia kojos elastingą ir sumažina traumų riziką.

Praktiška savaitės pavyzdys

  • Pirmadienis – jėgos rytas + tyloji pliometrika (40 kontaktų).
  • Trečiadienis – vertikalios pliometrijos sesija (drop jumps 4×6, depth jumps 3×4).
  • Penktadienis – horizontalios pliometrijos sesija (bounding 4×30 m, hop-and-stick serijos 3×8).

Ši struktūra dera su vidutinės apkrovos sprinto savaite ir leidžia palaikyti aukštą RSI vasaros sezone, kai varžybos vyksta kas savaitę.

Išvada treneriams

Pliometrika 2026-ųjų sezone nebėra priedinė priemonė – tai centrinė sprinterio, šuolininko, daugiakovininko paruošimo dalis. Bet ji turi būti pamatuojama (kontaktinis laikas, RSI), planuojama (periodizacija ir saugumas) ir techniškai švari. Kitaip net geriausi pratimai virsta tik gražiu video „Instagrame”, kuris realiame rezultate nepadeda. Šių metų mokslas tai sako labai aiškiai.

Šaltiniai

★ 4ACTIVE PASIŪLYMAI · Treniruokis su profesionalais

Pakelk savo bėgimą į kitą lygį

Teorija – gerai, bet greičiausiai tobulėsi su treneriu. Išsirink, kas tinka tau:

Asmeninė trenerio konsultacija
Individuali treniruotė
Greitumo kursas

Kodėl prabundame 3–4 valandą ryto? Kūnas kartais kalba garsiau už mintis

pagal

Kai naktis baigiasi per anksti

Yra toks tylus, bet daugeliui pažįstamas momentas: 3 ar 4 valanda ryto, kambaryje tamsu, visi miega, o tavo galva jau pradeda posėdį. Be darbotvarkės, bet su visu praeities, ateities ir „ką reikėjo pasakyti kitaip“ paketu.

#nemiga

Tokie prabudimai dažnai nurašomi paprastai: „blogai miegu“, „pervargau“, „matyt, amžius“. Tačiau kartais už to slypi ne tik miegas. Už to gali būti kūno įtampos sistema, stresas, kraujyje svyruojanti energija, vėlai vakare suvalgytas maistas, neužbaigti dienos reikalai ir nervų sistema, kuri naktį elgiasi taip, lyg kažkur degtų nematomas gaisras.

Moksliniai šaltiniai rodo, kad miegas, stresas ir hormoninė reguliacija yra glaudžiai susiję. Kortizolis nėra „blogas hormonas“ savaime. Tai normalus organizmo budrumo, energijos ir streso atsako hormonas. Problema prasideda tada, kai kūnas per ilgai gyvena įtampos režimu ir vakare nesugeba persijungti į ramybės būseną.

Kortizolis nėra priešas. Bet jo ritmas turi būti tvarkingas

Kortizolis natūraliai turi savo paros ritmą: ryte jis padeda pabusti, susikaupti ir pradėti dieną. Vakare kūnas turėtų pamažu pereiti į ramesnį režimą. Tačiau jei žmogus visą dieną lekia kaip išdegęs variklis, valgo vėlai, sprendimus nusineša į lovą, o telefone dar „truputį“ pasitikrina apie pasaulio griūtį, nereikia stebėtis, kad naktį organizmas nesupranta, ar jam ilsėtis, ar ruoštis mūšiui.

Prabudimas 3–4 valandą ryto gali būti vienas iš ženklų, kad organizmas neatsijungė. Ne visada. Bet dažnai verta pasitikrinti būtent šias sritis.

8 vakaro įpročiai, kurie gali padėti ramiau miegoti

1. Nevalgyti likus 3 valandoms iki miego

Vėlyvas valgymas kai kuriems žmonėms gali apsunkinti miegą, ypač jei maistas sunkus, saldus arba labai gausus. Vakare kūnas turi ruoštis poilsiui, o ne virškinti paskutinį dienos „apdovanojimą“, kuris dažnai būna labiau panašus į sandorį su šaldytuvu.

Paprasta taisyklė: paskutinį rimtesnį valgymą planuoti likus maždaug 3 valandoms iki miego. Jei žmogus sportuoja vakare ar turi specifinių mitybos poreikių, taisyklę reikia taikyti protingai, ne kaip kirvį.

2. 21 valandą uždaryti visus „neuždarytus langus“

Dalis naktinių prabudimų prasideda ne lovoje, o dienoje. Neatsakytas laiškas. Neišspręstas pokalbis. Rytojaus susitikimas. Darbas, kuris „palauks“, bet mintyse kažkodėl nepaleidžia.

Prieš miegą verta skirti 2–3 minutes ir ant popieriaus užrašyti viską, kas liko kabėti galvoje. Ne tam, kad naktį viską išspręstum. Tam, kad protas gautų aiškų signalą: „užrašyta, nepamesime, rytoj grįšime.“

Kartais popierius yra pigiausia terapija. Ir, kas nuostabu, jam nereikia slaptažodžio.

3. Patikrinti, ar galvos „žemėlapis“ sutampa su kūno būsena

Galvoje gali skambėti: „man viskas gerai“. O kūnas tuo metu sėdi suspaustais pečiais, įtemptu žandikauliu ir kvėpavimu, kuris labiau primena pasiruošimą sprintui nei miegui.

Vakare verta savęs paklausti:
Ką aš iš tikrųjų šiandien jaučiu?
Ne ką turėčiau jausti. Ne ką gražiai parašyčiau socialiniuose tinkluose. O kas realiai vyksta kūne ir galvoje.

Kai žmogus sau nemeluoja, kūnui nebereikia naktį belstis į duris, arba galvą.

4. Įvardyti pagrindinę naktinę mintį

3 valandą ryto mintys dažnai nėra protingos. Jos tik apsimeta protingomis. Dažniausiai tai ne sprendimai, o seni vidiniai ratai:

„Aš nespėsiu.“
„Aš nepakankamai geras.“
„Viskas griūva.“
„Reikėjo pasielgti kitaip.“
„O jeigu nepavyks?“

Tokias mintis verta ne ginčyti, o įvardyti. Pavyzdžiui: „Dabar sukasi baimė, kad nesusitvarkysiu.“ Vien įvardijimas dažnai sumažina įtampą, nes mintis iš migloto pavojaus tampa konkrečiu reiškiniu.

5. 5 minutės lėto kvėpavimo

Prieš miegą galima atlikti paprastą kvėpavimo pratimą: įkvėpti per 4 sekundes, iškvėpti per 6–8 sekundes. Ilgesnis iškvėpimas padeda kūnui pereiti į ramesnį režimą. NHS taip pat rekomenduoja kvėpavimo pratimus kaip vieną iš paprastų būdų mažinti stresą ir įtampą.

Svarbu nekankinti savęs. Kvėpavimas neturi tapti dar viena užduotimi, kurią žmogus „privalo atlikti tobulai“. Čia ne egzaminas. Čia bandymas kūnui pasakyti: „pavojus baigėsi.“

6. Jei prabudai 3 valandą, neklausk „kodėl aš nemiegu?“

Tai pavojingas klausimas. Nes tada protas su dideliu entuziazmu pradeda kurti bylą prieš visą tavo gyvenimą.

Geriau klausti:
Ką mano kūnas dabar jaučia pirmiausia?

Įtemptas žandikaulis? Sunkumas krūtinėje? Greitesnis širdies plakimas? Šaltos rankos? Įtampa pilve?

Kai dėmesys grįžta į kūną, mintys dažnai praranda dalį savo teatro. O teatro naktį mums ir taip per daug. Dar bilietus reikėtų pardavinėti.

7. Nebandyti jėga „prisiversti miegoti“

Miegas nemėgsta komandos „dabar greitai užmik“. Kūnas nėra kareivis. Jei nervų sistema įsijungusi, valia dažnai tik padidina įtampą.

Tikslas nėra nugalėti nemigą. Tikslas yra nuraminti sistemą: lėtas kvėpavimas, tamsa, ramus kūno stebėjimas, jokių telefonų, jokio laikrodžio tikrinimo kas 7 minutes. Nes žiūrėti į laikrodį 3:17, 3:24 ir 3:31 yra vienas iš liūdniausių žmonijos sportų.

8. Prieš miegą parašyti vieną tikrą sakinį

Kartais kūnas įsitempia ne dėl to, kad gyvenime vyksta katastrofa, o dėl to, kad žmogus visą dieną apeina tiesą dideliu lankstu.

Vakare galima parašyti vieną sakinį:
„Šiandien mane labiausiai vargino…“
„Aš vengiu pripažinti, kad…“
„Rytoj man svarbiausia bus…“
„Dabar man reikia ne spausti save, o nurimti.“

Vienas tikras sakinys gali būti geresnis už dešimt gražių saviapgaulių.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Jei prabudimai kartojasi dažnai, jei kartu pasireiškia stiprus nerimas, širdies plakimas, dusulys, knarkimas, kvėpavimo sustojimai, depresijos požymiai, skausmas, prakaitavimas ar ryškus nuovargis dieną, verta pasikalbėti su gydytoju. Nemiga gali būti susijusi ne tik su stresu, bet ir su miego apnėja, hormoniniais, neurologiniais, psichologiniais ar kitais sveikatos veiksniais.

NHS nemigos rekomendacijose taip pat pabrėžiama pastovi miego rutina, atsipalaidavimas prieš miegą, tinkama aplinka ir reguliarus fizinis aktyvumas dienos metu.

Pabaigai

Prabudimas 3–4 valandą ryto nėra charakterio silpnumas. Tai nėra „nesugebu miegoti“. Dažnai tai kūno signalas, kad dieną gyvename per daug įsitempę, vakare per vėlai stabdome, o naktį norime, kad organizmas stebuklingai viską sutvarkytų už mus.

Miegas prasideda ne tada, kai padedame galvą ant pagalvės. Jis prasideda anksčiau: nuo dienos ritmo, nuo vakaro ramybės, nuo neužbaigtų minčių išrašymo, nuo sąžiningo santykio su savimi.

Kūnas dažnai kalba tyliai. Bet jei jo ilgai negirdi, 3 valandą ryto jis moka pakelti balsą.

Faith Kipyegon mokslas: kaip „minimalistinis“ sezono atidarymas duoda metų geriausią laiką ir treneriams aiškią pamoką

pagal

Kenijos vidutinių distancijų bėgimo karalienė Faith Kipyegon Šanchajuje–Kečiao 2026 m. gegužės 16 d. bėgo pirmąjį šių metų takelio bandymą – ir iškart parodė, kodėl ji daugelio trenerių laikoma „periodizacijos“ etalonu. Pasaulio 1500 m rekordininkė pasirinko 5000 m distanciją sezono pradžiai ir laimėjo metų geriausiu pasaulyje laiku (ang. world lead, WL) – 14:24,14.

#Faith Kipyegon

Bėgimas neapsiribojo lengvu darbu. Trys etiopės – Likina Amebaw (14:24,21), Senayet Getachew (14:24,71) ir Birke Haylom – Kipyegon spaudė iki paskutinio metro. Pergalė pasiekta vos septynių šimtųjų sekundės skirtumu. Tačiau būtent toks scenarijus, kai sportininkė laimi su minimaliu atstumu ir vis tiek pasiekia sezono geriausią pasaulio rezultatą, treneriams atskleidžia esminę pamoką – nebijoti atidarymo varžybose bėgti greičiausiu tempu, ne tik aplenkti varžoves.

Kipyegon po bandymo pasakė, kad pati neplanavo pasaulio rekordo bandymo – tai sąmoningas sprendimas. „Bus daugiau galimybių, kai kūnas bus labiau pasiruošęs“, – sakė ji. Toks požiūris atspindi klasikinį Patriko Sango (Kipyegon trenerio) periodizacijos modelį: sezono atidarymas duodamas tam, kad atletas „prabustų“ varžybiniais raumenimis, bet nebandėtų visko išspjauti pirmame mėnesyje.

Lietuvos vidutinių distancijų treneriams – ypač džiaugiantis Gabijos Galvydytės nacionaliniu rekordu – tokia strategija reikšminga. Sezono atidarymas neturėtų tapti pasaulinio rekordo bandymo režisūra. Tokie startai svarbūs dėl varžybinio ritmo, sprendimų priėmimo greičio finiše ir psichologinio „aš galiu laimėti“ įsitikinimo.

Šiame Šanchajaus bėgime techniniu požiūriu išskirtinė buvo paskutinė pusė rato. Kipyegon ir Amebaw bėgo „grindyse“ – per posūkius praktiškai be tarpo viena nuo kitos, kelias technines korekcijas darė per kvėpavimo ritmą, ne per kojų stūmimą. Treneriai, dirbantys su 800–5000 m bėgikais, šią vaizdo medžiagą gali analizuoti kaip „elito finišinio sprendimo“ pavyzdį.

Kipyegon 2023 m. Paryžiaus Deimantinės lygos (ang. Diamond League) etape užfiksavo dabartinį 5000 m pasaulio rekordą – 14:05,20. Atotrūkis nuo to laiko ir gegužės 16 d. rezultato (19 sek.) sezono pradžioje atrodo natūralus. Tačiau sezono kulminacija – pasaulio čempionatas Pekine 2027 metais ir tarpinis 2026 m. Eugene’o pasaulio žaidynių lygmens turas – aiškiai parodo, kad „minimalistinis atidarymas“ nėra atsipalaidavimas. Tai – išmokto periodizavimo darbas.

Treneriams skirti „receptai“

  1. Net pasaulio elitas dažnai laimi sezono atidarymą skirtumu mažesniu nei 0,1 sek. – tai nereikšmingas atotrūkis didelio rezultato fone.
  2. Tai nereiškia, kad reikia bijoti agresyvaus tempo – Kipyegon vis tiek užbėgo metų geriausią laiką pasaulyje.
  3. Treniruotumo brandumas matomas ne per finalo „spurtą“, o per ramią būseną iki paskutinių 400 m.
  4. Sprendimų greičio finiše treniravimas – atskira disciplina, kurią verta įtraukti į pavasarinius mikrociklus.

Pagaliau, dar viena pamoka, ne tokia akivaizdi: net dvigubų olimpinių žaidynių čempionė kaip Kipyegon ne kiekvienose varžybose kalba apie rekordus. Lyderystės kalba – nuosaiki, planuojanti visą vasarą, ne vienos dienos populiarumą. Lietuvos jaunajai trenerų ir sportininkų kartai tai – aiški žinia: pasaulis prieš medalį žiūri į sąmoningus žingsnius, ne į vienos dienos antraštes.

Šaltinis: Pulse Sports Kenya, „Faith Kipyegon Shuts Down World Record Talk After Powerful Performance in Shanghai“ (2026-05-16) – nuoroda. Papildomi šaltiniai: Wanda Diamond League, World Athletics.

Greitumo stovykla Ispanijoje 2026

pagal

Vėl kviečiame į mūsų greitumo stovyklą tobulinti greitumo įgūdžius. Šalia Alikantės nuo balandžio 02 iki 12 d.d. sportuosime ir ruošimės tapti pasaulio čempionais.

#greitumo stovykla Ispanijoje

Gyvenimas apartamentuose, pilnas maitinimas 3–4 kartus per dieną, 2 intensyvios treniruotės stadione ir sporto salėje ir relaksacinės šalia jūros kasdien. Kiekvienam sportininkui asmeninis tobulėjimo planas ir individualūs pratimai.

Kaina 100 €/dienai arba 1100 € pilna stovykla + bilietai iš Vilniaus arba Kauno apie 300–400 € pirmyn atgal į Alikantę.

Informacija ir rezervavimas: +37069824263 Vilmantas

Arba tiesiai pirkite pilną treniruočių/apgyvendinimo ir maitinimo bilietą su lėktuvo bilietais

Pilnas STOVYKLOS BILIETAS

4Active Sveikatingumo Centras

Facebook-f Envelope Phone-square-alt

Medininkų g. 5, Motiejiškių km., LT-13266 Vilniaus r.