Sifan Hassan’ės universalumas: kaip viena bėgikė apjungė 1500 metrų ir maratoną

Nyderlandų bėgikė Sifan Hassan’ė išsiskīrė tuo, kas ilgai laikyta beveik neįmanoma: ji aukščiausiu lygiu varžėsi nuo 1500 metrų iki maratono. 2021 m. Tokijo olimpiadoje ji per kelias dienas iškovojo aukso medalius 5000 ir 10 000 metrų rungtyse bei bronzą 1500 metrų distancijoje, o vėliau sėkmingai persėjo prie maratono. Šis diapazonas kelia įdomų klausimą – kaip tas pats organizmas gali būti pakankamai greitas trumpai distancijai ir pakankamai ištvermingas 42 kilometrams. Šiame straipsnyje analizuojame būtent šį universalumo mechanizmą.

Kodėl platus distancijų diapazonas yra retenybė

1500 metrų ir maratonas remiasi skirtingomis energijos gamybos sistemomis. Trumpesnė distancija reikalauja aukšto anaerobinio pajėgumo, greito raumenų susitraukimo ir didelių pastangų esant dideliam rūgštingumui. Maratonas, priešingai, priklauso nuo aerobinės ištvermės, riebalų oksidacijos ir gebėjimo taupyti glikogeną valandas. Dažniausiai raumenų skaidulų sudėtis ir treniruočių kryptis pastumia bėgiką į vieną arba kitą galimybę, todėl geras 1500 metrų bėgikas retai būna geras maratoninkas.

Hassan’ės atvejis rodo, kad tam tikras retas fiziologijos ir treniruočių derinys leidžia išlaikyti abu polius. Tikslesnis aiškinimas – ne tai, kad ji vienodai gera visur, o tai, kad jos aerobinis pagrindas itin aukštas, o greitis pakankamas, kad pridengtų finišo spurtą. Universalumas čia yra ne stebuklas, o labai plataus aerobinio ir neuromuskulinio diapazono išraiška.

Finišo spurtas kaip taktinis ginklas

Vienas ryškiausių Hassan’ės bruožų – gebėjimas paskutiniame rate ar kilometre staigiai pagreitinti. Šis spurtas remiasi tuo, kad ji distancijos didumą bėga santykinai efektyviai ir palieka nervinę bei anaerobinę rezervą pabaigai. Ilgose takelio rungtyse, kur tempas dažnai būna netolygus, toks staigus pagreitis leidžia laimėti net prieš grynus ištvermės specialistus.

Tačiau tas pats spurtas maratone yra fiziologiškai daug rizikingesnis, nes anaerobinis pajėgumas po daugiau nei dviejų valandų darbo būna smarkiai apribotas. Tai, kad Hassan’ė sugebėjo greitėti ir maratono pabaigoje, rodo ne vien taktinį pasirinkimą, bet ir išskirtinai gerą nuovargio valdymą bei kuro apykaitą.

Ką universalumas atskleidžia apie treniruotes

Hassan’ės karjera netiesiogiai patvirtina idėją, kad platus aerobinis pagrindas naudingas visiems bėgikams, nepriklausomai nuo mėgstamos distancijos. Greitis be ištvermės greitai išsenka, o ištvermė be greičio palieka bėgiką be finišo. Jos pavyzdys taip pat rodo, kad perėjimas nuo takelio prie maratono nebūtinai reikalauja atsisakyti greičio treniruočių – priešingai, jos išlaikytas greitis tapo maratono privalumu.

Svarbu ir tai, kad toks universalumas yra reta išimtis, o ne taisyklė. Dauguma bėgikų pasiekia geriausių rezultatų susikoncentravę į siauresnį distancijų ruožą, o bandė vienu metu tobulinti ir sprintą, ir maratoną dažniausiai reikštų nei vieno, nei kito nepakankamą lavinimą. Hassan’ė čia – orientyras, ką leidžia žmogaus fiziologijos ribos, o ne kasdienė rekomendacija.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjui vertingiausia Hassan’ės pamoka – neapsiriboti vien vienu tempu. Net jei mėgstate ramius, ilgesnius bėgimus, kartą per savaitę įtraukite trumpų pagreitinimų (pvz., keletą 20–30 sekundžių spartesnių atkarpų ramaus bėgimo pabaigoje). Tai pagerina bėgimo ekonomiškumą ir techniką nesukeliant didelio nuovargio. Nesivaikykite universalumo per prievartą – pasirinkite vieną pagrindinį tikslą (pvz., 5 ar 10 kilometrų) ir jam pritaikykite didumą treniruočių, o įvairovę naudokite kaip priedą, ne kaip pagrindinę kryptį.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Aukšto lygio sportininkui Hassan’ės modelis – tai argumentas išlaikyti greitesnį darbą net rengiantis ilgų distancijų varžyboms. Praktikoje tai reiškia periodizuoti taip, kad net maratono cikle liktų reguliarūs VO2 max ir slenksčio intervalai, palaikantys nervinį greitį ir bėgimo ekonomiškumą. Perkvalifikuojant bėgiką iš takelio į maratoną, apimtį reikia didinti laipsniškai per kelis mezociklus, o ne staiga, ir atidžiai stebėti sausgyslių bei kaulų atsaką į išaugusį kilometražą. Universalumas išlaikomas tik tada, kai abi savybės treniruojamos nuosekliai, o ne pakaitomis atsisakant vienos dėl kitos.

Šaltiniai

• World Athletics – sportininkų profiliai ir rezultatų bazė (worldathletics.org)
• International Olympic Committee – Tokijo 2020 ir Paryžiaus 2024 rezultatai
• Joyner, M. J. „Modeling: optimal marathon performance“ – Journal of Applied Physiology
• Runner’s World – Sifan Hassan karjeros analizės
• Britannica / Wikipedia – Sifan Hassan biografiniai duomenys (papildomi)