Penktojo padikaulio pagrindo (Joneso) lūžis bėgikams: kodėl jis blogai gyja

Išorinėje pėdos pusėje, ties penktojo padikaulio pagrindu, yra vieta, kuri bėgikams sukelia nemažai rūpesčių. Čia atsirandantis vadinamasis Joneso lūžis išgarsėjo tuo, kad gyja lėčiau už daugumą kitų pėdos lūžių ir dažniau nesuauga savaime. Suprasti, kodėl taip nutinka, svarbu, nes nuo teisingo atpažinimo priklauso, ar bėgikas grįš į treniruotes po kelių savaičių, ar užtruks mėnesius.

Kur ir kodėl jis atsiranda

Joneso lūžis atsiranda siauroje penktojo padikaulio pagrindo zonoje, esančioje maždaug per pirmus kelis centimetrus nuo kaulo galo. Šioje vietoje jis gali įvykti ir staiga – aptrukus pėdai į vidų, ir palaipsniui – kaip nuovargio (streso) lūžis, kaupiantis pasikartojančiam krūviui. Bėgikams dažnesnis būtent lėtai bręstantis variantas, kai keliolika dienų jaučiamas neaiškus išorinės pėdos skausmas galiausiai virsta lūžiu.

Kodėl gijimas toks lėtas

Pagrindinė priežastis – kraujotaka. Ta konkreti penktojo padikaulio pagrindo zona yra vadinamoji vandenskyros sritis (ang. watershed zone), kurią maitina prastas kraujagyslių tinklas iš dviejų pusių, o pati riba gauna mažiausiai kraujo. Kaului gyti reikia deguonies ir maistinių medžiagų, o ten, kur kraujotaka menka, gijimas užtrunka ir didėja rizika, kad lūžis nesuaugs (susidarys vadinamoji netikroji sąnara). Būtent todėl Joneso lūžis reikalauja rimtesnio požiūrio nei daugelis kitų pėdos lūžių.

Svarbu skirti Joneso lūžį nuo panašaus, bet nekaltesnio atplaišinė lūžio, kuris įvyksta dar arčiau kaulo galo, kur kraujotaka geresnė. Atplaišinis lūžis dažniausiai gyja gerai ir konservatyviai, o Joneso lūžis – ne. Šiuos du panašiai atrodančius, bet skirtingo pobūdžio pažeidimus atskirti gali tik specialistas pagal rentgenogramą, todėl savidiagnostika čia ypač nepatikima.

Gydymo principai

Konservatyvus gydymas remiasi ilgu krūvio nutraukimu ir pėdos imobilizacija, dažniausiai vengiant atramos ant kojos keletą savaičių. Aktyviems sportininkams dažnai siūloma operacija – kaulo fiksacija varžtu, nes ji sumažina nesuaugimo riziką ir pagreitina grįžimą į sportą. Bet kuriuo atveju grеžimas į bėgimą turi būti laipsniškas ir patvirtintas gydytojo, nes per ankstyvas krūvis ties šia bloga kraujotaka turinčia zona dažnai baigiasi pakartotiniu lūžiu.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjui svarbiausia – nesivilkti neaiškaus išorinės pėdos skausmo. Jei bėgant ar po bėgimo nuolat skauda pėdos išorinę pusę ties kaulo pagrindu, o skausmas nedingsta per kelias dienas poilsio, verta kreiptis į specialistą ir nesitikėti, kad „praeis savaime“. Prevencijai naudinga vengti staigaus kilometražo šuolio, laiku keisti nudėvėtus batus ir stiprinti pėdos bei blauzdos raumenis. Kadangi šis lūžis blogai gyja, ankstyvas atpažinimas čia ypač apsimoka.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui su intensyviu krūviu Joneso lūžis yra reikšminga rizika, todėl svarbi prevencija ir ankstyva diagnostika. Naudinga stebėti krūvio krūvio didinimo tempą, kaulų sveikatos rodiklius (vitamino D ir kalcio pakankamumą), energijos prieinamumą (per mažas kalorijų balansas didina streso lūžių riziką) ir pėdos biomechaniką – aukšta pėdos skliauto forma ir supinacija padidina apkrovą išorinei pėdos pusei. Elitiniams bėgikams su patvirtintu Joneso lūžiu dažnai renkamasi chirurginis gydymas, nes jis sumažina nesuaugimo riziką ir leidžia labiau kontroliuojamą grįžimą pagal periodizacijos planą su laipsnišku apkrovos didinimu.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacinio turinio ir nepakeičia gydytojo ar sporto medicinos specialisto konsultacijos. Jaučiant ilgalaikį ar stiprų skausmą, visada kreipkitės į specialistą.

Šaltiniai

• AAOS OrthoInfo – penktojo padikaulio lūžiai ir Joneso lūžis (orthoinfo.aaos.org)
• Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy – penktojo padikaulio streso lūžių gydymas (jospt.org)
• British Journal of Sports Medicine – streso lūžių rizikos veiksniai bėgikams (bjsm.bmj.com)
• Mayo Clinic – pėdos lūžiai ir gijimas (mayoclinic.org)