Giliųjų venų trombozė (ang. deep vein thrombosis) dažniausiai siejama su nejudrumu, o ne su sportu, todėl atrodo, kad bėgikams ji negresia. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis net treniruoti sportininkai gali susidurti su šia būkle. Šiame straipsnyje analizuojame, kodėl taip nutinka, kokie mechanizmai ją sukelia ir kaip atpažinti pavojaus požymius.
Kas yra giliųjų venų trombozė
Tai būklė, kai gilioje kojos venoje susiformuoja kraujo krešulys, trikdantis kraujo tekėjimą atgal į širdį. Pavojingiausia, kad krešulio dalis gali atitrūkti ir su kraujo srove pasiekti plaučius – tai plaučių arterijos trombembolija, gyvybei pavojinga būklė. Trombozės susidarymą lemia trys veiksniai: sulėtėjusi kraujotaka, kraujo krešėjimo polinkio padidėjimas ir venos sienelės pažaida.
Kodėl bėgikai gali rizikuoti
Paradoksalu, bet kai kurie su bėgimu susiję veiksniai gali prisidėti prie rizikos. Ilgos kelionės į varžybas, praleistos sėdint, sukelia kraujotakos sustingimą kojose. Stipri dehidratacija po ilgo bėgimo tirština kraują. Sunkios traumos, gipsas ar operacija, ribojantys judėjimą, taip pat didina riziką. Retais atvejais intensyvus ilgas krūvis gali pažeisti venos sienelę ar sukelti venos suspaudimą (pavyzdžiui, anatominiai ypatumai kojos ar dubens srityje). Todėl bėgikams rizika kyla ne iš pačio bėgimo, o iš jį lydinčių aplinkybių.
Požymiai, kuriuos verta žinoti: vienos kojos patinimas, skausmas ar tempimo pojutis blauzdoje, šiluma ir paraudimas. Skirtingai nei paprasta raumenų trauma, trombozės patinimas dažniausiai būna vienoje kojoje ir nesumažėja poilsio metu.
Kada kreiptis nedelsiant
Staigus vienos kojos patinimas su skausmu, ypač po ilgos kelionės, traumos ar operacijos, reikalauja skubios medicininės pagalbos. Dar pavojingesni požymiai – staigus dušulys, krūtinės skausmas ar kosėjimas krauju – gali rodyti plaučių tromboemboliją ir reikalauja neatidėliotinos pagalbos. Šiais atvejais negalima laukti ar bandyti „prabėgti“ problemos.
Patarimai kasdieniam bėgikui
Mėgėjui svarbiausia – valdyti rizikos veiksnius. Ilgų kelionių metu verta reguliariai pajudėti, atsistoti, mankstinti kojas ir gerti pakankamai skysčių. Po ilgo bėgimo naudinga atsigauti judant, o ne iš karto ilgam prigulti. Jei po traumos tenka ilgai nebėgioti ar dėvite gipsą, verta pasidomėti prevencinėmis priemonėmis. Pastebėjus vienos kojos patinimą ir skausmą, kuris nepanašus į įprastą raumenų skausmą, nereikia jo ignoruoti – verta kreiptis į gydytoją.
Patarimai profesionaliam sportininkui
Aukšto lygio sportininkui, dažnai keliaujančiam į varžybas, svarbu sisteminga profilaktika: per ilgus skrydžius judėti, mankstinti blauzdas, gerti skysčius ir vengti ilgo nejudėjimo iš karto po intensyvaus krūvio, kai hemostazė laikinai pakitusi. Sportininkams su nustatytais paveldimais krešėjimo sutrikimais ar tromboze anamnezėje varžybų ir kelionių planas turi būti derinamas su sporto medicinos specialistu. Po operacijų ar imobilizacijos grįžimas į krūvį planuojamas atsižvelgiant ne tik į traumos gijimą, bet ir į trombozių prevenciją.
Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacinio turinio ir nepakeičia gydytojo ar sporto medicinos specialisto konsultacijos. Jaučiant ilgalaikį ar stiprų skausmą, visada kreipkitės į specialistą.
Šaltiniai
- Mayo Clinic – giliųjų venų trombozės simptomai, rizika ir gydymas
- AAOS (orthoinfo.aaos.org) – venų trombozės prevencija po traumų ir operacijų
- British Journal of Sports Medicine (bjsm.bmj.com) – sportininkų tromboembolijos tyrimai
- PubMed/NCBI – venous thromboembolism in athletes
✉ NAUJIENLAIŠKIS · Prisijunk prie 2 400+ bėgikų
Gauk naujus bėgimo enciklopedijos straipsnius pirmas
Kartą per savaitę – nauji moksliniai straipsniai apie treniruotes, raumenis ir traumų prevenciją. Be reklamų, be šlamšto. Atsisakyti gali bet kada.
- ✓ Moksliniai, praktiški patarimai bėgikams
- ✓ Tik 1 laiškas per savaitę – jokio šlamšto
- ✓ Tavo el. paštas saugus, tretiesiems asmenims neperduodamas