Kraujo klampumas ir reologija: kaip bėgimas keičia kraujo tekėjimą

Deguonies pernaša priklauso ne tik nuo to, kiek raudonųjų kraujo kūnelių turi bėgikas, bet ir nuo to, kaip lengvai kraujas teka smulkiausiomis kraujagyslėmis. Šią sritį tiria hemoreologija – mokslas apie kraujo tekėjimo savybes. Vienas svarbiausių jos rodiklių yra kraujo klampumas (ang. blood viscosity). Nors bėgikai apie jį kalba rečiau nei apie hemoglobiną, būtent klampumas neretai lemia, ar deguonis pasieks dirbančią raumenų skaidulą.

Kas lemia kraujo klampumą

Kraujo klampumas priklauso nuo kelių veiksnių: raudonųjų kūnelių santykinės dalies (hematokrito), plazmos sudėties ir pačių kūnelių lankstumo. Kuo daugiau kūnelių tankiai supakuota tam tikrame kraujo tūryje, tuo kraujas tirstesnis. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad daugiau raudonųjų kūnelių visada geriau, nes jie neša deguonį. Tačiau čia slypi svarbus prieštaravimas: per didelis hematokritas padidina klampumą tiek, kad kraujas sunkiau teka kapiliarais, ir bendra deguonies pernaša gali net suprastėti. Egzistuoja optimalus taskas, kuriame deguonies talpa ir tekėjimo lengvumas subalansuoti.

Kodėl ištvermės treniruotės gerina tekėjimą

Reguliariai bėgant, organizmas padidina plazmos tūrį – skystosios kraujo dalies pagausėja greitai, per kelias treniruotes. Šis prisitaikymas „atskiedžia” kraują ir sumina klampumą, todėl kraujas laisviau teka kapiliarais net esant intensyviam krūviui. Kiše reikšminga išvada: dažnas ištvermės sportininkų „anemijos” įspdžis analizėje iš tikrųjų yra skiedimo efektas – raudonųjų kūnelių skaičius auga, bet plazmos padaugėja dar labiau, todėl koncentracija atrodo žemesnė. Tai ne liga, o naudingas prisitaikymas, gerinantis tekėjimą.

Antras mechanizmas – raudonųjų kūnelių lankstumas. Kapiliaras dažnai siauresnis nei pats kūnelis, todėl kūnelis turi deformuotis, kad prasibrautų. Treniruoti kūneliai dažniau būna lankstesni, o tai leidžia jiems geriau praeiti pro siauriausias kraujagysles ir efektyviau atiduoti deguonį audiniams.

Dehidratacija, karštis ir klampumas

Klampumo sąvoka paaiškina ir tai, kodėl dehidratacija taip stipriai kenkia rezultatui. Netekus skysčių, mažėja plazmos tūris, hematokritas kyla ir kraujas tirstėja būtent tada, kai jam reikia laisvai tekėti. Karštyje situacija dar sudėtingesnė: dalis kraujo nukreipiama į odą vėsinimui, o kartu didėjantis klampumas apsunkina širdies darbą. Todėl tinkamas skysčių balansas yra ne vien komforto, o tiesioginės deguonies pernašos klausimas.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjui svarbiausia praktinė išvada – hidratacija veikia ne tik savijautą, bet ir kraujo tekėjimą. Gerk pagal trokštį prieš ir po bėgimo, o ilgesnėse ar karštose treniruotėse – nedideliais kiekiais distancijoje. Jei kraujo tyrime matai „žemą” hemoglobiną ar hematokritą, neskuėk nerimauti – tai dažniausiai skiedimo efektas nuo treniruočių, tačiau realaus geležies trūkumo galimybę verta aptarti su gydytoju, ypač jei jauti nuovargį. Nesivaikyk „tirštesnio” kraujo dirbtinėmis priemonėmis – sveikas prisitaikymas ateina iš nuoseklaus bėgimo.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Aukšto lygio sportininkui reologijos supratimas svarbus keliais aspektais. Pirma, planuojant skysčių strategiją varžyboms, verta iš anksto išbandyti gėrimo režimą treniruotėse, nes net vidutinė dehidratacija pakelia klampumą ir apsunkina širdies darbą. Antra, interpretuojant kraujo rodiklius, būtina atskirti treniruočių sukeltą plazmos tūrio padidėjimą (skiedimo „pseudoanemiją”) nuo tikro geležies ar geleies atsargų trūkumo – tam reikia vertinti feritiną ir kitus rodiklius kartu su specialistu. Trečia, aukščio treniruotės, kurios didina raudonųjų kūnelių masę, turi būti derinamos apgalvotai, nes pernelyg padidėjęs hematokritas gali padidinti klampumą ir priešingai paveikti pernašą bei kelti sveikatos riziką. Visi šie sprendimai priklauso specialistui, o ne savarankiam eksperimentavimui.

Šaltiniai

• Brun, J. F. ir kt. „Blood rheology and physical fitness”, Clinical Hemorheology and Microcirculation
• Convertino, V. A. „Blood volume response to physical activity and inactivity”, Medicine & Science in Sports & Exercise
• Mairbäurl, H. „Red blood cells in sports”, Frontiers in Physiology
• PubMed/NCBI – kraujo klampumo ir mikrocirkuliacijos tyrimai, ncbi.nlm.nih.gov