IAAF korupcijos skandalas: kaip lengvosios atletikos federacija tapo World Athletics

2015 m. lengvoji atletika išgyveno giliausią valdymo krizę savo istorijoje. Paaiškėjo, kad aukščiausio lygio tarptautinės federacijos IAAF pareigūnai buvo įsitraukę į schemą, kurioje už pinigus buvo stabdomos dopingo bylos. Skandalas svarbus ne dėl atskirų pavardžių, o dėl to, ką jis atskleidė apie sistemą: kai ta pati organizacija vienu metu rengia varžybas, parduoda jų teises ir baudžia už dopingo pažeidimus, interesų konfliktas tampa ne rizika, o struktūrine savybe. Būtent šis suvokimas per kelerius metus pakeitė ne tik federacijos pavadinimą, bet ir visą sporto sąžiningumo priežiūros architektūrą.

Kaip veikė schema

Mechanizmas buvo paprastas ir todėl efektyvus. Biologinio paso duomenys ar teigiamas mėginys pirmiausia patekdavo į siaurą federacijos vidaus ratą. Vietoj to, kad byla automatiškai keliautų į drausminį procesą, sportininkui ar jo aplinkai būdavo pasiūloma sumokėti už proceso „atidėjimą“ – formaliai tai būdavo įforminama kaip rėmėjų sutartys, konsultacijų mokesčiai arba parama rinkiminei kampanijai. Prancūzijos teisme 2020 m. buvusiam IAAF prezidentui Lamine Diackui buvo skirta laisvės atėmimo bausmė už korupciją ir pinigų plovimą; byloje figuravo ir jo sūnus Papa Massata Diackas, dirbęs federacijos rinkodaros konsultantu.

Svarbu suprasti, kodėl tokia schema apskritai buvo įmanoma. Iki 2017 m. IAAF pati tikrino savo sportininkus, pati vertino mėginių rezultatus ir pati sprendė, ar pradėti drausminę bylą. Kadangi didieji čempionatai ir jų transliacijų teisės sudarė pagrindinę federacijos pajamų dalį, kiekvienas garsų vardą paliečiantis dopingo atvejis tiesiogiai mažino organizacijos komercinę vertę. Toks derinys – baudžiamoji galia ir komercinis interesas vienose rankose – sukuria paskatą tylėti net ir tada, kai tiesioginės korupcijos nėra.

Kodėl tai taip ilgai liko nepastebėta

Sistema atsilaikė tiek metų ne dėl ypatingo slėpimo meistriškumo, o dėl informacijos asimetrijos. Kraujo ir šlapimo mėginių duomenys yra konfidenciali medicininė informacija, todėl jokių viešų rodiklių, pagal kuriuos žurnalistas ar pats sportininkas galėtų patikrinti, kiek bylų buvo pradėta ir kiek nutraukta, tiesiog neegzistavo. Pridėjus tai, kad nacionalinės federacijos priklauso nuo tarptautinės dėl kvotų ir finansavimo, gaunama aplinka, kurioje pranešti apie pažeidimą reiškia rizikuoti visos šalies atstovavimu.

Lūžio tašku tapo ne vidinis auditas, o žiniasklaida ir informatoriai. 2014 m. pabaigoje Vokietijos transliuotojo ARD dokumentinis filmas, parengtas žurnalisto Hajo Seppelto, pateikė buvusių sportininkų ir antidopingo darbuotojų liudijimus apie sisteminę praktiką Rusijoje. Po metų paskelbta Pasaulinės antidopingo agentūros nepriklausomos komisijos ataskaita, kuriai vadovavo Dick Poundas, patvirtino esmines išvadas ir pareikalavo suspenduoti Rusijos lengvosios atletikos federaciją.

Reformos: nuo IAAF prie World Athletics

2015 m. išrinktas naujas prezidentas Sebastian Coe’as perėmė organizaciją krizės viduryje. Esminė reforma įvyko 2017 m., kai buvo įsteigtas Atletikos sąžiningumo padalinys (ang. Athletics Integrity Unit) – atskiras vienetas su savo valdyba, perimęs dopingo kontrolę, tyrimus ir drausmines procedūras. Sprendimas įdomus tuo, kad problema buvo sprendžiama ne moralinėmis priemonėmis, o pašalinant pačią paskatą: tas, kas baudžia, buvo atskirtas nuo to, kas parduoda transliacijų teises.

2019 m. federacija pasivadino World Athletics. Pavadinimo keitimas buvo ir rinkodaros, ir simbolinis žingsnis – santrumpa IAAF buvo per stipriai susieta su skandalu. Lygiagrečiai sugriežtėjo rinkimų skaidrumo reikalavimai, atsirado kadencijų ribos ir buvo sukurta neutralaus sportininko procedūra, leidusi švariems Rusijos bėgikams varžytis be nacionalinio atstovavimo. Reforma turi ir kritikų: neutralaus statuso sistemai priekaištaujama dėl nevienodo taikymo, o sąžiningumo padalinio biudžetas vis dar priklauso nuo pačios federacijos sprendimų.

Ką tai reiškia žiūrovui ir bėgikui

Praktinis skandalo palikimas mėgėjui yra netiesioginis, bet realus. Sugriežtėjusi kontrolė pakeitė požiūrį į senus rekordus: ankstesnių dešimtmečių rezultatai, ypač moterų vidutinių ir ilgų nuotolių, šiandien vertinami atsargiau, todėl lyginti savo pažangą su jais yra klaidinga. Antra, išaugus kontrolei išaugo ir dėmesys maisto papildų užterštumui – tai ta pati rinkos problema, su kuria susiduria ir mėgėjai, perkantys tuos pačius produktus.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Kasdieniam bėgikui naudingiausia šios istorijos išvada susijusi ne su etika, o su tikslais ir papildais. Nesilygink su profesionalų rezultatais ir ypač su devintojo ar dešimtojo dešimtmečio rekordais – kaip pažangos matas jie netinka. Remkis savo paties duomenimis: to paties maršruto laikas panašiomis oro sąlygomis arba širdies susitraukimų dažnis tuo pačiu tempu pasako kur kas daugiau. Renkantis papildus laikykis paprastos taisyklės: jei produktas žada staigų ištvermės šuolį, jame arba nėra veikliosios medžiagos, arba yra tokia, kurios ten būti neturėtų. Geležies, vitamino D ar bet kurio kito papildo verta griebtis tik po kraujo tyrimo ir pasitarus su gydytoju – tai vienintelis būdas gauti naudą, o ne riziką.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui, kuris treniruojasi penkis ir daugiau kartų per savaitę ir dalyvauja licencijuotose varžybose, sąžiningumo sistema yra kasdienio administravimo dalis. Buvimo vietos duomenis reikia įvesti į ADAMS sistemą laiku ir tiksliai – trys praleisti pranešimai per dvylika mėnesių prilyginami antidopingo taisyklių pažeidimui, nepriklausomai nuo to, ar kokia nors medžiaga apskritai buvo vartota. Bet koks gydytojo skiriamas vaistas, įskaitant astmos inhaliatorius, kortikosteroidus ar kai kuriuos antidepresantus, pirmiausia tikrintinas Pasaulinės antidopingo agentūros draudžiamųjų sąraše, o prireikus iš anksto pildoma leidimo vartoti terapijos tikslais paraiška. Papildus rinkis tik iš nepriklausomai testuojamų programų, nes atsakomybė už mėginio turinį visada tenka pačiam sportininkui. Galiausiai verta iš anksto žinoti, kur kreiptis: World Athletics sąžiningumo padalinys turi konfidencialią pranešimų liniją, o informatorių apsauga po 2015 m. reformų iš esmės sustiprinta.

Šaltiniai

• World Athletics – organizacijos istorija ir Athletics Integrity Unit dokumentai (worldathletics.org)
• WADA – Nepriklausomos komisijos ataskaitos (2015–2016) ir draudžiamųjų medžiagų sąrašas (wada-ama.org)
• ARD – dokumentinių tyrimų apie dopingą lengvojoje atletikoje ciklas
• British Journal of Sports Medicine – publikacijos apie antidopingo politiką ir jos veiksmingumą
• Encyclopaedia Britannica – „World Athletics“ ir tarptautinių sporto federacijų valdymo apžvalgos