Nuo RICE iki PEACE ir LOVE: kaip pasikeitė požiūris į ūmių traumų gydymą

Beveik kiekvienas bėgikas žino santrumpą RICE: poilsis, ledas, spaudimas ir galūnės pakėlimas. Ji buvo suformuluota 1978 m. ir dešimtmečius išliko standartu, nors joks stiprus tyrimas taip ir neįrodė, kad ledas ar visiškas poilsis pagreitina gijimą. Per pastaruosius dešimt metų požiūris iš esmės pasikeitė ir susiformavo šiuolaikinės rekomendacijos, kurios akcentuoja ne šaldymą ir ramybę, o kontroliuojamą apkrovą bei aktyvų paties žmogaus vaidmenį. Suprasti šį pokyčių kelią verta todėl, kad senoji schema iki šiol kartojama sporto klubuose ir internete.

Kodėl RICE nebeatitinka žinių

Pagrindinė senosios schemos prielaida buvo, kad uždegimas yra žala, kurią reikia slopinti. Šiuolaikinė audinių biologija rodo priešingai: uždegiminė fazė yra būtinas gijimo etapas, kurio metu į pažeidimo zoną atkeliauja ląstelės, išvalančios pažeistus audinius ir pradedančios naujo audinio statybą. Sistemiškai slopinant šią fazę – tiek įkyriai šaldant, tiek vartojant priešuždegiminius vaistus – gijimas gali ne pagreitėti, o sulėtėti, ypač raumenų ir sausgyslių pažeidimų atveju.

Antra silpnybė buvo žodis „poilsis“. Visiška ramybė ilgiau nei kelias dienas greičiau silpnina audinį nei jį saugo: raumuo praranda masę, sausgyslė – organizuotą kolageno struktūrą, o sąnario jutimo receptoriai – tikslumą. Kaip tik ankstyva, dozuota apkrova yra tas signalas, pagal kurį naujas kolagenas išsirikiuoja teisinga kryptimi. Todėl ir atsirado poreikis santrumpos, kuri iš karto perteiktų šią mintį.

Kas slypi už PEACE ir LOVE

2019 m. British Journal of Sports Medicine paskelbtoje redakcinėje publikacijoje pasiūlyta dviejų dalių schema. Pirmosiomis dienomis po traumos taikoma PEACE: apsauga (ang. protection) – trumpą laiką vengti skausmą keliančių judesių; pakėlimas (ang. elevation); uždegimo neslopinimas (ang. avoid anti-inflammatories); spaudimas (ang. compression) patinimui riboti; ir informavimas (ang. education) – paaiškinti žmogui, kaip vyksta gijimas ir kodėl nereikia skubių tyrimų ar procedūrų.

Po pirminių dienų pereinama prie LOVE: apkrova (ang. load) – laipsniškai grąžinama, vadovaujantis skausmo riba; optimizmas (ang. optimism) – nes lūkesčiai ir baimė realiai veikia gijimo trukmę; kraujotaka (ang. vascularisation) – aerobinis judesys be skausmo, kad audinys gautų daugiau kraujo; ir pratimai (ang. exercise) – tikslinis jėgos bei pusiausvyros darbas. Esminė mintis paprasta: pirmomis dienomis netrukdyti organizmui, o toliau – aktyviai jam padėti.

O kaip dėl ledo

Ledas iš rekomendacijų nedingo visiškai, bet jo vaidmuo persvarstytas. Jis veiksmingas kaip trumpalaikė skausmo malšinimo priemonė – šaltis sumažina nervinių skaidulų laidumą ir palengvina savijautą. Tačiau įrodymų, kad jis pagreitina audinio gijimą, nėra, o ilgas ir dažnas šaldymas gali sutrikdyti uždegiminę fazę bei limfos nutekėjimą. Praktiškai tai reiškia, kad ledas naudotinas trumpai ir tikslingai, o ne kaip pagrindinė gydymo priemonė.

Panašus persvarstymas vyksta ir dėl nesteroidinių priešuždegiminių vaistų. Jie neabejotinai mažina skausmą, bet raumenų ir kaulų pažeidimų atveju gali silpninti gijimo signalus, o kaulo streso reakcijos atveju – dar ir paslėpti simptomus, kurie yra vienintelis įspėjimas. Todėl sprendimas juos vartoti turėtų būti aptartas su gydytoju, o ne priimtas savarankiškai.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacinio turinio ir nepakeičia gydytojo ar sporto medicinos specialisto konsultacijos. Jaučiant ilgalaikį ar stiprų skausmą, visada kreipkitės į specialistą.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Patyrus nesunkų patempimą ar čiurnos raiščių pažeidimą, pirmas dvi tris dienas venkite judesių, kurie ryškiai skauda, laikykite koją pakeltą ir naudokite elastinį tvarstį patinimui riboti. Ledas gali padėti nuo skausmo, bet naudokite jį trumpai – iki 10–15 minučių ir su audiniu tarp ledo ir odos. Nuo trečios ketvirtos dienos pradėkite judėti tiek, kiek leidžia skausmas: paprasta taisyklė – skausmo lygis judant neturėtų viršyti apie 3 iš 10 ir turi nuslūgti per valandą. Nelaukite, kol „praeis visiškai“, kad pradėtumėte vaikščioti ar daryti paprastus pratimus – tai lėtina, o ne skatina gijimą. Ir kreipkitės į gydytoją, jei negalite užminti ant kojos, sąnarį staigiai ištino, jautriai skauda kaulą vienoje taškinėje vietoje arba jei po savaitės pagerėjimo nėra.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui, besitreniruojančiam penkis ir daugiau kartų per savaitę, svarbiausia yra apkrovos dozavimo tikslumas ir dokumentavimas. Pirma, nuo pirmos dienos nustatykite, kokie judesiai galimi be skausmo, ir suplanuokite alternatyvą, išlaikančią aerobinį dirgiklį: bėgimas vandenyje, dviratis ar elipsinis treniruoklis pirmosiomis dienomis išsaugo didžiąją dalį ištvermės adaptacijų. Antra, apkrovą didinkite pagal fiksuotus kriterijus, ne pagal savijautą: skausmas judant iki 3 iš 10, jokio padidėjusio skausmo kitą rytą, joks patinimo didėjimas. Trečia, priešuždegiminius vaistus varžybų laikotarpiu vartokite tik pagal gydytojo nurodymą ir niekada profilaktiškai prieš startą – tai ne tik trukdo gijimui, bet ir didina inkstų bei virškinimo komplikacijų riziką ilgose distancijose. Ketvirta, išnaudokite informavimo dalį: aiškus gijimo etapų ir terminų supratimas sumažina nerimą ir, kaip rodo tyrimai, realiai trumpina grįžimo į varžybas laiką.

Šaltiniai

• British Journal of Sports Medicine – redakcinė publikacija, pristatanti PEACE ir LOVE principą (2019)
• Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy – straipsniai apie apkrovos vaidmenį audinių gijime
• PubMed / NCBI – tyrimai apie šaldymo ir priešuždegiminių vaistų poveikį gijimui
• AAOS / OrthoInfo – rekomendacijos dėl ūmių raiščių ir raumenų traumų
• Mayo Clinic – bendro pobūdžio informacija apie pirmąją pagalbą patyrus sporto traumą