Abebė Bikila ir basakojis maratono triumfas

1960 metų rugsėjo 10 dieną Romos naktį apšviestomis gatvėmis basas etiopų kareivis Abebė Bikila (Abebe Bikila) pirmas kirto olimpinio maratono finišą ir tapo pirmuoju Juodosios Afrikos olimpiniu čempionu. Šis įvykis dažnai vaizduojamas kaip romantiška istorija apie basakojį bėgiką, bet iš tikrųjų jis žymi kur kas gilesnį lūžį – Rytų Afrikos ilgų nuotolių bėgimo eros pradžią ir pirmąjį ženklą, kad pasaulinę ištvermės hierarchiją netrukus perbraižys sportininkai iš Kenijos ir Etiopijos aukštumų.

Basos kojos: mitas ir tikrovė

Populiarus pasakojimas teigia, kad Bikila bėgo basas dėl neturto ar principo. Tikrovė buvo praktiškesnė: varžybų išvakarėse rėmėjo pateikti bateliai netiko – arba spaudė, arba buvo per dideli, – todėl bėgikas pasirinko tai, prie ko buvo pripratęs treniruodamasis Etiopijos aukštumose. Basas bėgimas jam nebuvo herojiškas pasirinkimas, o įprastas judesio modelis. Tai svarbu suprasti analitiškai: Bikilos pėda per gyvenimą buvo prisitaikiusi prie bebatės apkrovos – stipresni pėdos raumenys, storesnė oda ir vidurinės arba priekinės pėdos dalies atrama, kuri sumažina staigų smūgio krūvį per kulną.

Šiuolaikinis biomechanikos mokslas rodo, kad basakojai bėgikai natūraliai renkasi trumpesnį žingsnį ir aukštesnį žingsnių dažnį (ang. cadence), o tai mažina vertikalią smūgio jėgą. Bikila nebuvo eksperimentas – jis buvo gyvas įrodymas, kad žmogaus pėda, treniruota nuo vaikystės, geba atlaikyti maratono krūvį be modernios amortizacijos. Vis dėlto po ketverių metų Tokijo olimpiadoje jis vėl laimėjo, šįkart avėdamas batelius ir pagerindamas pasaulio rekordą, – tai priminimas, kad ne avalynė, o treniruotė ir fiziologija lėmė rezultatą.

Aukštumų fiziologija ir jos vaidmuo

Bikila užaugo ir treniravosi maždaug 2 400 m aukštyje virš jūros lygio. Nuolatinis gyvenimas retesnio oro sąlygomis skatina organizmą gaminti daugiau raudonųjų kraujo kūnelių ir eritropoetino, didinti kraujo deguonies pernašos gebą bei kapiliarų tankį raumenyse. Tai reiškia, kad grįžęs į jūros lygį toks bėgikas turi laikiną, bet reikšmingą aerobinį pranašumą. Romos maratonas iš esmės buvo pirmoji plataus masto demonstracija, kaip aukštumų adaptacija veikia elito ištvermę.

Vien fiziologija visko nepaaiškina. Etiopijos ir vėliau Kenijos sėkmė remiasi kelių veiksnių sąveika: aukštumų adaptacija, dideliu kasdieniu fiziniu aktyvumu vaikystėje, taupiu, bet tinkamu maistu, taip pat ekonominiu motyvu, nes bėgimas tapo realiu socialinio kilimo keliu. Bikila šią grandinę pradėjo – jis parodė, kad tarptautinė pergalė įmanoma, ir tapo sektinu pavyzdžiu ištisai kartai.

Simbolinė ir politinė reikšmė

Pergalės vieta turėjo papildomą svorį. Bikila finišavo prie Konstantino arkos, netoli obelisko, kurį Italija buvo išgrobusi iš Etiopijos per 1935–1936 m. okupaciją. Etiopas laimėjo maratoną buvusios okupantės sostinėje – šis sutapimas pavertė sportinį rezultatą galingu dekolonizacijos epochos simboliu. Bėgimo istorijoje tai vienas ryškiausių pavyzdžių, kaip atletikos pasiekimas peržengia sporto ribas ir tampa tautinės savivertės ženklu.

Palikimas šiuolaikiniam bėgimui

Nuo Bikilos laikų Rytų Afrikos bėgikai laimėjo daugumą prestižinių maratonų ir laiko beveik visus ilgų nuotolių pasaulio rekordus. Jo istorija taip pat padėjo įsižiebti diskusijai apie natūralią bėgimo techniką ir minimalistinę avalynę, kuri XXI a. pradžioje virto atskiru judėjimu. Nors kraštutinis basakojis bėgimas netapo visuotine praktika, Bikila iki šiol primena, kad bėgimo esmė glūdi ne technologijoje, o ilgai ugdytoje kūno adaptacijoje.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Nekopijuokite basakojo bėgimo staiga – Bikilos pėdos buvo formuojamos dešimtmečius. Jei norite sustiprinti pėdas, pradėkite nuo trumpų, kelių minučių vaikščiojimų basomis ant saugaus paviršiaus ir paprastų pratimų (pirštų riečimas, pusiausvyra ant vienos kojos). Bendram sveikatingumui rinkitės patogius, tinkamo dydžio batelius, o žingsnį stenkitės daryti šiek tiek trumpesnį ir dažnesnį – tai natūraliai sumažina smūgį per kelius ir blauzdas. Įkvėpimo dėl istorijos ieškokite, bet krūvį didinkite palaipsniui.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Bikilos pavyzdys pagrindžia aukštumų treniruočių įtraukimą į periodizaciją: „gyvenk aukštai – treniruokis žemai“ (ang. live high, train low) modelis leidžia pasiekti hematologinę adaptaciją neprarandant treniruočių intensyvumo. Planuodami stovyklą 2 000–2 400 m aukštyje, numatykite 3–4 savaičių trukmę ir stebėkite feritino bei hemoglobino rodiklius, nes geležies stygius panaikina adaptacijos naudą. Pėdos ir blauzdos stiprinimą įtraukite kaip atskirą, matuojamą treniruočių bloką, o ne atsitiktinį priedą – tvirtas pėdos lankas ir čiurnos stabilumas tiesiogiai lemia bėgimo ekonomiškumą ilgose distancijose.

Šaltiniai

• Encyclopaedia Britannica, „Abebe Bikila“ (britannica.com)
• World Athletics, istoriniai olimpinių maratonų rezultatai (worldathletics.org)
• Lieberman, D. E. ir kt., „Foot strike patterns and collision forces in habitually barefoot versus shod runners“, Nature, 2010
• Wilber, R. L., Pitsiladis, Y. P., „Kenyan and Ethiopian distance runners: what makes them so good?“, International Journal of Sports Physiology and Performance, 2012
• International Olympic Committee, 1960 m. Romos ir 1964 m. Tokijo olimpinių žaidynių archyvai (olympics.com)