Laiko matavimo technologijų raida lengvojoje atletikoje

Tikslaus laiko matavimo raida lengvojoje atletikoje glaudžiai susijusi su pačios sporto šakos sąžiningumu ir rezultatų palyginamumu – nuo rankinio chronometro, kurio paklaida galėjo siekti dešimtąsias sekundės dalis, iki šiuolaikinių fotofinišo ir lazerinių sistemų, registruojančių tūkstantąsias sekundės dalis. Ši raida – ne vien techninė detalė, o esminis veiksnys, lemęs, kaip šiandien apskritai suprantame ir lyginame sportinius rezultatus, pasiektus skirtingu metu ir skirtinguose žemynuose.

Rankinio chronometro era ir jo ribotumai

Iki XX amžiaus antrosios pusės visos bėgimo varžybos buvo matuojamos rankiniu chronometru – teisėjas paspausdavo mygtuką, pamatęs starto pistoleto dūmą ar išgirdęs šūvį, ir vėl paspausdavo, kai bėgikas kirsdavo finišo liniją. Šis metodas priklausė nuo žmogaus reakcijos laiko, kuris vidutiniškai svyruoja apie dvi dešimtasias sekundės, todėl oficialiose varžybose rezultatus fiksuodavo keli teisėjai vienu metu, o galutinis laikas būdavo suapvalinamas iki dešimtosios sekundės dalies, kad būtų sumažinta žmogiškosios klaidos įtaka. Dėl šio suapvalinimo keli bėgikai neretai gaudavo tą patį oficialų laiką, nors iš tikrųjų finišavo skirtingu metu, o ginčytinuose finišuose nugalėtojas būdavo nustatomas vien teisėjo akimi.

Elektroninio laiko matavimo ir fotofinišo atsiradimas

Fotofinišo technologija, kurioje kamera fiksuoja nepertraukiamą vaizdo juostą tiksliai per finišo liniją, pirmą kartą olimpinėse žaidynėse panaudota 1912 metais Stokholme, tačiau kaip oficialus rezultatų šaltinis įsitvirtino tik XX amžiaus antroje pusėje, kai elektroninė sistema automatiškai paleisdavo laikrodį pagal starto pistoleto garso signalą ir sustabdydavo jį, kai bėgikas kirsdavo fotoelektrinį pluoštą finišo linijoje. Tai pašalino žmogiškosios reakcijos paklaidą iš paties matavimo proceso ir leido registruoti rezultatus šimtosios, o vėliau ir tūkstantosios sekundės dalies tikslumu. Šiandien didžiųjų varžybų organizatoriai papildomai naudoja GPS ir radijo siųstuvų sekimo sistemas, leidžiančias realiu laiku stebėti kiekvieno bėgiko tarpinį laiką visoje trasoje, o ne vien finišo momentu.

Kodėl matavimo tikslumas keičia rekordų pripažinimo taisykles

Padidėjęs matavimo tikslumas privertė lengvosios atletikos federacijas iš naujo apibrėžti, kaip fiksuojami ir pripažįstami pasaulio rekordai. Nuo XX amžiaus 8-ojo dešimtmečio Pasaulio atletika (ang. World Athletics) reikalauja, kad trumpesnių nuotolių (iki 400 metrų) rekordai būtų patvirtinti tik visiškai automatinės laiko fiksavimo sistemos duomenimis, o rankiniu būdu užfiksuoti rezultatai nebelaikomi oficialiais. Tuo pačiu metu tapo būtina standartizuoti ir vėjo greičio matavimą sprinto rungtyse, nes net nedidelis vėjo gūsis gali reikšmingai paveikti rezultatą, o rekordai, pasiekti esant per stipriam vėjui, nepriimami kaip oficialūs, nepaisant tikslaus laiko matavimo.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjams, dalyvaujantiems masinėse varžybose, verta žinoti skirtumą tarp šovinio (ang. gun time) ir grynojo (ang. chip time) laiko – pirmasis skaičiuojamas nuo starto šūvio, o antrasis – nuo momento, kai pats bėgikas kerta starto liniją, todėl didžiuosiuose maratonuose, kur starto zonoje sustoja tūkstančiai dalyvių, grynąjį laiką verta laikyti tikslesniu asmeninio rezultato rodikliu.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkams, siekiantiems oficialiai užregistruoti normatyvus ar rekordus, būtina iš anksto įsitikinti, kad varžybos akredituotos naudoti visiškai automatinę laiko fiksavimo sistemą ir kad bus matuojamas vėjo greitis, nes priešingu atveju net ir puikiai pasiektas rezultatas gali būti nepripažintas oficialiu; taip pat naudinga iš tarpinių laiko atkarpų duomenų, kuriuos šiuolaikinės sekimo sistemos fiksuoja visoje trasoje, analizuoti tempo pasiskirstymą ir tobulinti varžybų strategiją ateities startams.

Šaltiniai

• World Athletics (worldathletics.org) – laiko fiksavimo ir rekordų pripažinimo taisyklės
• Encyclopaedia Britannica – fotofinišo ir laiko matavimo technologijų istorija
• International Olympic Committee viešai skelbiama istorinė medžiaga apie olimpinių žaidynių laiko matavimą
• Runner’s World – šovinio ir grynojo laiko skirtumų paaiškinimas
• British Journal of Sports Medicine (bjsm.bmj.com) – tiksliojo matavimo įtaka sporto duomenų analizei