Moterų bėgimas: kelias į lygiateisiškumą

Ilgą laiką moterims buvo draudžiama arba atkalbinama dalyvauti ilgų nuotolių bėgimo varžybose – manyta, kad tokios apkrovos joms pavojingos. Iki XX a. antros pusės moterų bėgimas tarptautinėse varžybose apsiribojo trumposiomis distancijomis, o maratonas (42,195 km) buvo laikomas išskirtinai vyrų rungtimi.

Uždraustas maratonas

1967 m. Bostono maratone studentė Ketrin Switzer’ė užsiregistravo inicialais „K. V. Switzer“ ir startavo nežinant organizatoriams, kad ji – moteris. Lenktynių vadovas Jock Semple bandė ją pašalinti iš trasos jėga, tačiau Switzer’ė distanciją įveikė. Šis įvykis, nufotografuotas žurnalistų, tapo vienu garsiausių lyčių lygybės sporte simbolių. Moterims oficialiai dalyvauti Bostono maratone leista tik 1972 m.

Olimpinis pripažinimas

Moterų maratonas į olimpinę programą įtrauktas tik 1984 m. Los Andžele – beveik šimtmečiu vėliau nei vyrų. Pirmąją olimpinę aukso medalį šioje rungtyje iškovojo amerikietė Joan Benoit Samuelson’ė, finišavusi su dideliu pranašumu. Šis startas galutinai paneigė tuo metu populiarius mitus apie moterų organizmo „netinkamumą“ ilgoms distancijoms.

Šiandien

Šiandien moterys sudaro didelę, daugelyje masinių bėgimo renginių – net didžiąją – dalyvių dalį. 2003 m. Niujorko maratonas tapo viena pirmųjų didžiųjų varžybų, įvedusių lygias prizines vyrams ir moterims. Pasaulio rekordą moterų maratone (2024 m. duomenimis – 2:09:56) yra pagerinusios kelios bėgikės, o lyčių lygybė lengvosios atletikos varžybose tebėra aktuali ir vystoma tema.

Šaltiniai

• Boston Athletic Association, „The History of Women at the Boston Marathon“ – baa.org
• World Athletics, „Women’s Marathon – History“ – worldathletics.org
• Encyclopaedia Britannica, „Kathrine Switzer“ – britannica.com
• Olympics.com, „How women’s marathon made its Olympic debut in 1984“