Poliarinio bėgimo istorija: kaip maratonas atsidūrė ledynuose

Ilgą laiką buvo laikoma savaime suprantama, kad maratonas priklauso miestui – asfaltui, žiūrovams ir vidutinei temperatūrai. XXI a. pradžioje atsirado renginiai, kurie šią prielaidą apvertė: maratonai ant Arkties dreifuojančio ledo ir Antarktidos ledynų, kur temperatūra siekia dvidešimt ir daugiau laipsnių šalčio, o pagrindinis priešas yra ne konkurentai, o šiluminis balansas. Poliarinis bėgimas įdomus ne kaip egzotika, o kaip kraštutinis atvejis, kuris paaiškina, kaip žmogaus organizmas valdo šilumą.

Kaip atsirado bėgimas ašigaliuose

Pirmieji reguliarūs poliariniai maratonai gimė iš vieno žmogaus idėjos: airis Richardas Donovanas 2002 m. surengė pirmąjį maratoną prie Šiaurės ašigalio – ant Ledinuotojo vandenyno dreifuojančios ledo dangos, po kuria yra keli kilometrai vandens. Netrukus, 2006 m., atsirado ir Antarktidos ledo maratonas, rengiamas giluminėje žemyno dalyje, netoli ledyninio aerodromo. Abu renginiai iš karto tapo nišiniais, brangiais ir logistiškai sudėtingais, tačiau užpildė simbolinę tuštumą – leido bėgikams užbaigti „bėgimo visuose žemynuose” sąrašą.

Iš to išaugo ir atskiras formatas – septyni maratonai septyniuose žemynuose per septynias dienas, kurio esmė yra ne greitis, o keliavimo ir atsigavimo valdymas. Šis virsmas rodo bendrą tendenciją: kai klasikinių distancijų rezultatai priartėjo prie fiziologinių ribų, iššūkio šaltiniu tapo ne laikas, o sąlygos.

Kodėl šaltyje bėgti sunkiau, nors atrodo priešingai

Bėgant didžioji dalis raumenų pagamintos energijos virsta šiluma, todėl intuityviai atrodo, kad šaltis turėtų būti sportininko sąjungininkas. Praktiškai taip nėra dėl trijų priežasčių. Pirma, esant labai žemai temperatūrai organizmas siaurina odos kraujagysles, kad išsaugotų šerdies temperatūrą – tai didina periferinį pasipriešinimą ir širdies apkrovą. Antra, šaltas oras yra beveik visiškai sausas, todėl kvėpavimo takai netenka daug drėgmės, o tai daliai bėgikų sukelia kvėpavimo takų susiaurėjimą. Trečia, storesnė apranga ir nelygus sniego ar ledo paviršius padidina bendras energijos sąnaudas.

Dėl sniego dangos energijos sąnaudos gali išaugti labai reikšmingai: minkštame sniege dalis atsispyrimo energijos išsisklaido paviršiuje, o ne grąžinama į žingsnį. Todėl poliariniuose maratonuose finišo laikai dažnai viršija keturias ar penkias valandas net gerai pasirengusiems bėgikams – ne dėl formos, o dėl mechanikos.

Pagrindinė rizika: ne šaltis, o drėgmė

Poliarinių bėgimų medicinos praktika išryškino iš šalies nematomą, bet lemiamą mechanizmą: pavojingiausia ne žema temperatūra, o suprakaituoti drabužiai. Kol sportininkas juda, jis gamina daug šilumos ir prakaituoja net esant dideliam šalčiui; kai tik jis sulėtėja ar sustoja, šlapias sluoksnis prie odos pradeda išvesti šilumą daug kartų greičiau nei sausas oras. Todėl hipotermija poliariniuose renginiuose dažniausiai išsivysto ne sunkiausiu bėgimo momentu, o būtent po sustojimo – gėrimo punkte arba finišavus.

Antra rizikos grupė – nušalimai, kurie pažeidžia toli nuo kūno šerdies esančias sritis: pirštų galus, ausis, nosį ir skruostus. Kadangi tos sritys šąla palaipsniui, o šalčio pojūtis jose silpsta, patyrę organizatoriai taiko privalomą taisyklę bėgti poromis ar grupėmis: nušalimo požymius ant veido daug patikimiau pastebi šalia bėgantis žmogus nei pats bėgikas. Tai geras pavyzdys, kaip organizacinis sprendimas kompensuoja fiziologinį apribojimą.

Ko šie renginiai išmokė apie prisitaikymą

Skirtingai nei šilumos aklimatizacija, kuri per 10–14 dienų duoda aiškiai išmatuojamą naudą – didesnį plazmos tūrį, ankstesnį prakaitavimą ir mažesnį širdies ritmą – prisitaikymas prie šalčio yra kuklesnis ir lėtesnis. Tyrimai rodo, kad pagrindiniai pokyčiai yra drebėjimo slenksčio poslinkis ir efektyvesnis kraujagyslių valdymas galūnėse, o ne esminis šilumos gamybos padidėjimas. Praktiškai tai reiškia, kad šalčio sporte ekipuotė ir tempo valdymas duoda daug daugiau nei bandymas „užsigrūdinti”.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Lietuvos žiema poliarine nėra, bet tie patys principai galioja ir bėgant prie nulio ar kelių laipsnių šalčio. Renkitės sluoksniais taip, kad pirmosiomis minutėmis būtų šiek tiek vėsu – jei išeidami jaučiatės jaukiai šilti, po dešimties minučių būsite šlapi. Vidinis sluoksnis turėtų būti sintetinis arba iš merino vilnos, o ne medvilninis: medvilnė sugeria drėgmę ir laiko ją prie odos. Iškart po bėgimo persirenkite, net jei planuojate tik trumpai užsukti į parduotuvę – būtent tada dažniausiai persišaldoma. Ir slidesniu paviršiumi rinkitės trumpesnę distanciją bei lėtesnį tempą: sniege žingsnis trumpesnis, todėl tas pats laikas reiškia didesnę pastangą ir kitokį raumenų darbą.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui, kuris treniruojasi penkis ir daugiau kartų per savaitę, žiemos ciklas turėtų būti planuojamas atsižvelgiant į tai, kad šaltyje keičiasi ne tik komfortas, bet ir treniruotės poveikis. Intensyvūs intervalai šaltame ore duoda mažesnę naudą, nes sunkiau pasiekti tikslinį tempą, o kvėpavimo takų dirginimas didina riziką – todėl greitesnius darbus verta atlikti uždarose patalpose arba pakeisti ilgesniais tempo intarpais mažesniu intensyvumu. Bėgimus sniegu ir minkštu paviršiumi traktuokite kaip atskirą stimulą: jie stipriai apkrauna klubo lenkiamuosius bei blauzdos raumenis ir tinka kaip jėgos ištvermės blokas, bet nederėtų jų derinti su didžiausio intensyvumo darbais toje pačioje savaitėje. Jei ruošiatės šalčio varžyboms, bent tris generalines treniruotes atlikite su ta pačia ekipuote ir ta pačia gėrimo sistema, nes šalčyje skysčių vartojama beveik visada per mažai: troškulio pojūtis šalčyje slopinamas, o kvėpuojant netenkama nemažai drėgmės.

Šaltiniai

• Wikipedia – straipsniai „North Pole Marathon” ir „Antarctic Ice Marathon”
• British Journal of Sports Medicine – publikacijos apie šalčio poveikį ištvermės sportui ir hipotermijos prevenciją (bjsm.bmj.com)
• Mayo Clinic – hipotermijos ir nušalimų atpažinimo bei pirmosios pagalbos rekomendacijos (mayoclinic.org)
• PubMed/NCBI – tyrimai apie žmogaus prisitaikymą prie šalčio ir energijos sąnaudas bėgant sniegu
• Runner’s World – poliarinių ir šalčio maratonų apžvalgos (runnersworld.com)