ACE genas ir ištvermė: kodėl vienas genetinis variantas nepaaiškina bėgiko rezultatų

1998 metais buvo paskelbtas tyrimas, susiejęs vieną žmogaus geno variantą su ištvermės sportininkų rezultatais. Tas genas – ACE, koduojantis angiotenziną konvertuojantį fermentą. Nuo tada ACE tapo dažniausiai minimu „ištvermės genu“. Tačiau per beveik tris dešimtmetius sukaupti duomenys rodo daug atsargesnį vaizdą, nei žada populiarūs straipsniai. Verta suprasti, kodėl.

Ką daro ACE ir kaip jis susijęs su bėgimu

ACE fermentas dalyvauja sistemoje, kuri reguliuoja kraujospūdį ir skysčių balansą. Jis paverčia angiotenziną I į angiotenziną II – medžiagą, kuri siaurina kraujagysles. Tas pats fermentas skaido bradikininą, kuris kraujagysles, priešingai, plečia. Genas turi du dažnus variantus: I (įterpimo) ir D (išėmimo). Variantas I siejamas su mažesniu fermento aktyvumu, variantas D – su didesniu.

Teorinė logika paprasta. Mažesnis ACE aktyvumas reiškia platesnes kraujagysles ir galimai geresnę kraujotaką dirbančiuose raumenyse. Todėl variantas I buvo siejamas su ištverme, o variantas D – su jėga ir sprintu. Kai kurie tyrimai su alpinistais ir ilgų nuotolių bėgikais šią kryptį patvirtino.

Kodėl rezultatai skirtinguose tyrimuose nesutampa

Didžioji dalis vėlesnių tyrimų ryšio nerado arba rado labai silpną. Tam yra kelios aiškios priežastys. Pirma, ankstyvieji tyrimai buvo maži – keliasdešimt sportininkų. Tokiose imtyse atsitiktinis ryšys atsiranda lengvai. Antra, geno variantų dažnis skiriasi tarp populiacijų. Jei lyginami Europos ir Rytų Afrikos sportininkai, skirtumas gali atspindėti kilmę, o ne ištvermę. Trečia, ištvermė yra daugelio genų savybė. Kiekvieno atskiro geno indėlis toks mažas, kad jam patikimai išmatuoti reikia tūkstančių žmonių imties.

Ši istorija yra tipiška sporto genetikai. Panašus likimas ištiko ir ACTN3 geną, kuris siejamas su greitosiomis raumenų skaidulomis. Abiem atvejais pirmieji rezultatai buvo įspūdingi, o vėlesnės didžiosios analizės parodė kur kas kuklesnį poveikį.

Kiek genai apskritai lemia ištvermę

Dvynių ir šeimų tyrimai rodo, kad paveldimumas ištvermės rodikliuose yra reikšmingas, bet toli gražu ne visiškas. Dar svarbiau, kad genai lemia ne tik pradinį pajėgumą, bet ir atsaką į treniruotę. Tas pats planas skirtingiems žmonėms duoda skirtingą rezultatą, ir šis skirtumas taip pat iš dalies paveldimas. Tačiau nė vienas žinomas genas neleidžia iš anksto pasakyti, kas taps geru bėgiku.

Praktinis padarinys yra svarbus. Komerciniai genetiniai testai, siūlantys nustatyti „ištvermės profilį“ ar parinkti treniruotę pagal genus, remiasi kelių genų variantais, kurių kiekvieno įtaka yra maža. Sporto mokslo bendruomenė tokius testus vertina kritiškai. Jie neduoda informacijos, kurios negalėtų duoti paprastas treniruočių dienoraštis ir keli objektyvūs matavimai.

Kas iš tikrųjų lemia bėgiko pajėgumą

Ištvermės rezultatą lemia trys pagrindiniai fiziologiniai rodikliai: deguonies suvartojimo riba, laktato slenkstis ir bėgimo ekonomiškumas. Visi trys yra treniruojami. Be jų, dar veikia miegas, mityba, geležies atsargos, traumų istorija ir tai, kiek metų žmogus nuosekliai bėga. Genai sudaro foną, ant kurio šie veiksniai veikia, bet nenustato rezultato.

Todėl teisingas klausimas bėgikui yra ne „kokie mano genai“, o „kaip mano organizmas reaguoja į konkrečią treniruotę“. Šis atsakas išmatuojamas per kelis mėnesius – ir jis yra individualus nepriklausomai nuo to, ar žinome jo genetinę priežastį.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjui praktinė išvada paprasta: neleiskite pinigų genetiniams sporto testams. Jie naudingai nepakeis jūsų treniruočių plano. Vietoje to rinkite savo asmeninius duomenis – užrašykite bėgimo trukmę, tempą, maršrutą ir savijautą, ir po dviejų trijų mėnesių pamatysite savo tikrąjį atsaką į krūvį. Jei pastebite, kad progresas lėtas, priežastis kur kas dažniau būna miegas, per didelis intensyvumas lengvomis dienomis arba per mažas bėgimo dažnis, o ne genetika. Pradėkite nuo šių dalykų.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui, kuris treniruojasi penkis ir daugiau kartų per savaitę, individualus atsakas į treniruotę yra realus planavimo klausimas. Jį verta matuoti sistemingai: kartokite tą patį kontrolinį testą kas šešias aštuonias savaites tomis pačiomis sąlygomis ir fiksuokite ne tik laiką, bet ir širdies ritmą bei suvokiamą pastangą. Jei du iš eilės einantys blokai su vienodu akcentu neduoda pokyčio, keiskite treniruotės tipą, o ne didinkite apimtį. Naudingiau išbandyti kitą intensyvumo pasiskirstymą arba pridėti jėgos ir šuolių darbą, nes bėgimo ekonomiškumas dažnai gerinamas būtent nervų ir raumenų keliu. Genetinius testus laikykite tyrimų sritimi, o ne treniruočių įrankiu.

Šaltiniai

• PubMed / NCBI – tyrimai apie ACE geno polimorfizmą ir ištvermę (pubmed.ncbi.nlm.nih.gov)
• British Journal of Sports Medicine – publikacijos apie sporto genetiką ir genetinių testų vertę (bjsm.bmj.com)
• Mayo Clinic – informacija apie renino ir angiotenzino sistemą (mayoclinic.org)
• Deutsche Zeitschrift für Sportmedizin – apžvalgos apie genetikos vaidmenį ištvermės sporte (zeitschrift-sportmedizin.de)