Nors bėgimo varomąją jėgą daugiausia sukuria kojos, liemens ir dubens raumenys – vadinamoji šerdis (ang. core) – atlieka kritiškai svarbią stabilizavimo funkciją. Silpna šerdis dažnai lemia neefektyvią bėgimo techniką ir didina traumų riziką, net jei kojų raumenys yra pakankamai stiprūs.
Pilvo raumenys
Tiesusis pilvo raumuo ir šoniniai įstrižieji pilvo raumenys (ang. obliques) stabilizuoja stuburą ir dubenį, mažindami pernelyg didelį liemens sukimąsi bėgant. Stiprus pilvo raumenų korsetas leidžia efektyviau perduoti jėgą tarp viršutinės ir apatinės kūno dalies.
Klubų lenkiamieji raumenys
Klubų lenkiamieji raumenys (ang. hip flexors), tarp jų juosmens-klubo raumuo (ang. iliopsoas), kelia kelį skrydžio fazės metu. Šių raumenų įtampa ar trumpumas, dažnas sėdimą darbą dirbantiems žmonėms, gali sutrikdyti dubens padėtį ir bėgimo žingsnio mechaniką.
Dubens stabilumas
Vidurinis sėdmens raumuo ir kiti dubens šoninio stabilizavimo raumenys neleidžia dubeniui nukristi į vieną pusę atramos fazės metu – šis reiškinys, žinomas kaip Trendelenburgo požymis, susijęs su padidėjusia kelio ir čiurnos traumų rizika. Šerdies stiprinimo pratimai – planka, šoninė planka, dubens pakėlimai – įprastai rekomenduojami kaip bėgikų traumų prevencijos dalis.
Šaltiniai
- Journal of Orthopaedic & Sports Physical Therapy, „Core stability and running performance“ – jospt.org
- British Journal of Sports Medicine, „Hip and core muscle function in distance runners“ – bjsm.bmj.com
- National Academy of Sports Medicine (NASM), „Core Training for Runners“ – nasm.org