Daugelis bėgikų žino du fiziologijos rodiklius – VO2 max ir laktato slenkstį. Tačiau ištvermės moksle vis dažniau minimas trečias parametras: VLamax, arba maksimalus glikolizės greitis (ang. maximal glycolytic rate). Jis apibrėžia, kaip greitai raumuo geba gaminti energiją iš angliavandenių anaerobiniu keliu. Nors sprinteriui didelis VLamax yra privalumas, ištvermės bėgikui jis dažniau būna problema – ir būtent šis prieštaravimas daro rodiklį tokį įdomų.
Kas iš tikrųjų yra VLamax
VLamax matuoja didiausį greičį, kuriuo raumenyse gali vykti glikolizė – gliukozės ar glikogeno skaidymas be deguonies. Kai bėgikas dirba labai intensyviai, glikolizė tampa pagrindiniu energijos šaltiniu, o jos šalutinis produktas – laktatas. VLamax paprastai vertinamas iš laktato koncentracijos didimo greičio per trumpą maksimalų pastangos testą. Iš esmės tai „angliavandenių deginimo variklio” galia: kuo VLamax didesnis, tuo greičiau organizmas naudoja angliavandenius ir tuo daugiau laktato pagamina esant tam pačiam intensyvumui.
Kodėl ištvermės bėgikui dažniau naudingas žemesnis VLamax
Priežastingumas čia esminis. Angliavandenių atsargos (glikogenas) yra ribotos, o didelis VLamax reiškia, kad organizmas jas eikvoja spariau net vidutiniu tempu. Ilgoje distancijoje tai reikškia ankstesnį „sienos” efektą ir didesnį laktato krovį, kurį reikia pašalinti. Be to, aukstas VLamax pastumia laktato slenkstį žemyn santykinai VO2 max: net jei bėgiko deguonies suvartojimo riba aukšta, per didelis glikolizės greitis neleidžia jos išnaudoti ekonomiškai. Todėl elito maratonininkai dažnai pasižymi santykinai žemu VLamax kartu su aukštu VO2 max – toks derinys leidžia ilgai bėgti daugiausiai remiantis aerobiniu, riebalus taupančiu metabolizmu.
Sprinteriui ar vidutinių nuotolių bėgikui logika priešinga: jiems reikia greičio galios trumpame ruože, todėl didelis VLamax yra pranaumas. Štai kodėl tas pats rodiklis skirtingoms distancijoms vertinamas priešingai – nesuprantant konteksto, VLamax lengva interpretuoti klaidingai.
Ar VLamax galima keisti treniruotėmis
Taip – ir tai yra praktinė rodiklio vertė. Ilgi, mažo intensyvumo bėgimai ir badauto (nevalgius) treniruočių elementų elementai linkstama sieti su VLamax mažėjimu, nes skatina riebalų metabolizmą ir mažina priklausomybę nuo glikolizės. Priešingai, trumpi maksimalūs sprintai ir didelio intensyvumo anaerobinis darbas VLamax didina. Ištvermės bėgikui tai reiškia, kad daug greitų sprintų tarpsezoniu gali „nepageidaujamai” pakėlti glikolizės galiausį, todėl tokio darbo apimtis derinama pagal tikslą distanciją. Svarbu prisiminti, kad VLamax nėra izoliuotas skaičius – jis prasminga tik kartu su VO2 max ir laktato slenksčiu bendrame bėgiko profilyje.
Patarimai kasdieniam bėgikui
Mėgėjui nereikia matuoti VLamax laboratorijoje, kad pasinaudotų jo logika. Jei tavo tikslas – ilgesnės distancijos ir ištvermė, pagrindą turi sudaryti lėti, ramūs bėgimai, kurie moko organizmą taupiau naudoti angliavandenius ir daugiau remtis riebalais. Nedaryk kiekvienos treniruotės greitos ir sunkios – nuolatinis intensyvus darbas ne tik vargina, bet ir išlaiko didelį angliavandenių deginimo poreikį, kuris ilgoje distancijoje kenkia. Kelis greitesnius pagreitėjimus per savaitę palik technikai ir gyvumui, o ne kaip pagrindinį treniruočių turinį.
Patarimai profesionaliam sportininkui
Aukšto lygio sportininkui VLamax yra vertingas planavimo įrankis. Tikslui reikalauja skirtingo profilio: maratonininkas gali kryptingai mažinti VLamax dideliu lėto bėgimo tūriu, riebalų metabolizmą skatinančiomis treniruotėmis ir saikingu greitojo darbo kiekiu, o 1500 m ar 800 m bėgikas priešingai – palaiko aukštą glikolizės galiausį specifiniais anaerobiniais intervalais. Jei turi galimybę laboratorijoje įvertinti VLamax kartu su VO2 max ir laktato slenksčiu, gali tiksliai matyti, kuris parametras riboja rezultatą, ir pagal tai koreguoti periodizaciją. Praktikoje tai reiškia periodiškai perskirstyti lėto ir intensyvaus darbo santykį pagal sezono fazę ir tikslinę distanciją, o ne treniruotis vienodai ištisus metus.
Šaltiniai
- Mader, A. „Glycolysis and oxidative phosphorylation as a function of cytosolic phosphorylation state”, European Journal of Applied Physiology
- Heck, H. ir kt. „Lactate and metabolic rate in exercise physiology”, International Journal of Sports Medicine
- Joyner, M. J., Coyle, E. F. „Endurance exercise performance: the physiology of champions”, The Journal of Physiology
- PubMed/NCBI – glikolizės greičio ir laktato kinetikos tyrimai, ncbi.nlm.nih.gov
✉ NAUJIENLAIŠKIS · Prisijunk prie 2 400+ bėgikų
Gauk naujus bėgimo enciklopedijos straipsnius pirmas
Kartą per savaitę – nauji moksliniai straipsniai apie treniruotes, raumenis ir traumų prevenciją. Be reklamų, be šlamšto. Atsisakyti gali bet kada.
- ✓ Moksliniai, praktiški patarimai bėgikams
- ✓ Tik 1 laiškas per savaitę – jokio šlamšto
- ✓ Tavo el. paštas saugus, tretiesiems asmenims neperduodamas