Žarnyno pralaidumas ir endotoksemija bėgant karštyje

Ilgų distancijų bėgikai gerai pažįsta virškinimo sutrikimus – pilvo skausmą, pykinimą, viduriavimą. Dažniausiai jie aiškinami vien kraujotakos persiskirstymu, tačiau už dalies šių simptomų slūpso gilesnis ir mokslui įdomesnis reikinys – laikinas žarnyno barjero pralaidumo padidėjimas ir su juo susijusi endotoksemija. Šiame straipsnyje analizuojama, kaip intensyvus, ilgas bėgimas karštyje gali „praverti“ žarnyno sienelę ir kodėl tai svarbu ne tik virškinimui, bet ir visam organizmui.

Kraujotakos persiskirstymas ir žarnyno barjeras

Bėgant dirbantiems raumenims reikia vis daugiau kraujo, todėl organizmas jį nukreipia nuo vidaus organų – pirmiausia nuo virškinimo trakto. Intensyvaus, ilgo bėgimo metu žarnyną pasiekiantis kraujo srautas gali sumažėti kelis kartus. Ši būklė vadinama vidaus organų kraujotakos sumažėjimu (ang. splanchnic hypoperfusion). Žarnyno gleivinės ląstelės ypač jautrios deguonies trūkumui, todėl ilgai trūkstant kraujo jos pradeda pažeisti savo funkciją.

Žarnyno sienelė įprastai veikia kaip sandarus barjeras: ji leidžia įsisavinti maistines medžiagas, bet neleidžia į kraują patekti bakterijoms ir jų medžiagoms. Kai gleivinės ląstelės pažeidžiamos, tarp jų esančios sandarios jungtys (ang. tight junctions) atsipalaiduoja, ir barjeras tampa pralaidesnis. Būtent šis laikinas pralaidumo padidėjimas (ang. intestinal permeability) ir yra reikinio esmė.

Nuo pralaidumo iki endotoksemijos

Padidėjus pralaidumui, per žarnyno sienelę į kraujotaką gali patekti bakterijų sienų fragmentai – lipopolisacharidai (LPS), dar vadinami endotoksinais. Kai šių medžiagų kraujyje padaugėja, susidaro būklė, vadinama endotoksemija. Imuninė sistema į endotoksinus reaguoja uždegimine reakcija: išskiriami signaliniai baltymai, kėla kūno temperatūra, atsiranda bendro negalavimo pojūtis. Nedidelis, trumpalaikis toks atsakas yra normali krūvio dalis, tačiau kraštutiniais atvejais stipri endotoksemija gali prisidėti prie sunkių būklių, tokių kaip pastangų sukeltas karščio smūgis.

Ryšys tarp barjero pažeidimo ir uždegimo paaiškina, kodėl virškinimo sutrikimai ilgose distancijose dažnai eina kartu su bendru prastėjimu, silpnumu ir netgi karščio pojūčiu – tai ne atskiros problemos, o tos pačios grandinės dalys.

Karštis, dehidratacija ir vaistai kaip stiprintuvai

Barjero pažeidimas nevienodas – jį smarkiai sustiprina keli veiksniai. Svarbiausias yra karštis: kai kūnas kaista, dar didesnė kraujo dalis nukreipiama į odą vėsinimui, todėl žarnynui jo lieka dar mažiau. Todėl pralaidumas ir endotoksemija ryškiausi būtent karštomis dienomis. Antras veiksnys – dehidratacija, kuri papildomai sumažina kraujo tūrį ir pablogina vidaus organų aprūpinimą.

Trečias, dažnai pražiūrimas veiksnys – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pvz., ibuprofenas). Bėgikai kartais juos vartoja skausmui malšinti, tačiau šie vaistai patys pažeidžia žarnyno gleivinę ir dar labiau padidina pralaidumą. Todėl jų vartojimas prieš ilgą bėgimą karštyje laikomas pavojingu deriniu, galinčiu smarkiai padidinti virškinimo ir bendro uždegimo problemų riziką.

Kaip apsaugoti žarnyną

Nors visiškai išvengti žarnyno apkrovos ilgose distancijose neįmanoma, riziką galima gerokai sumažinti. Svarbiausia – karščio aklimatizacija: palaipsniui pratinantis prie karščio, organizmas išmoksta efektyviau vėsintis ir palaikyti kraujo tūrį, todėl žarnynas mažiau nukenčia. Ne mažiau svarbu palaikyti tinkamą hidrataciją ir vengti nesteroidinių vaistų prieš ilgas varžybas. Taip pat padeda laipsniškas virškinimo sistemos pratinimas prie angliavandenių vartojimo bėgant – vadinamasis žarnyno treniravimas.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjui svarbiausia žinoti kelis paprastus principus. Karštą dieną nepradėkite ilgo bėgimo dehidratavę ir stenkitės reguliariai gerti nedideliais kiekiais. Niekada nevartokite vaistų nuo skausmo (ibuprofeno ar panašių) prieš ilgą bėgimą – tai viena didžiausių ir lengviausiai išvengiamų klaidų. Jei karštomis dienomis nuolat kamuoja pilvo problemos, pradėkite ilgus bėgimus vėsiausiu paros metu ir palaipsniui pratinkitės prie karščio, o ne bandykite iš karto bėgti didelį nuotolį pačiu karščiausiu laiku.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui, besirengiančiam varžyboms karštame klimate, karščio aklimatizacija yra atskira, planuojama pasirengimo dalis: maždaug 10–14 dienų laipsniško pratinimo prie karščio didina plazmos tūrį ir gerina žarnyno apsaugą. Ilgų distancijų mitybos strategiją verta išbandyti ir „apmokyti“ žarnyną treniruotėse, palaipsniui didinant angliavandenių suvartojimą per valandą, kad varžybų dieną barjeras būtų atsparesnis. Griežtai vengtina nesteroidinių vaistų prieš varžybas ir jų metu; skausmo valdymui reikia ieškoti kitų sprendimų. Individualiai gali būti svarstomi ir tam tikri barjerą palaikantys mitybos veiksniai, tačiau tik konsultuojantis su sporto mitybos specialistu.

Šaltiniai

• Costa R. J. S. ir kt. „Exercise-induced gastrointestinal syndrome“, Alimentary Pharmacology & Therapeutics
• British Journal of Sports Medicine – žarnyno barjero ir krūvio studijos (bjsm.bmj.com)
• Lambert G. P. „Stress-induced gastrointestinal barrier dysfunction“ – sporto fiziologijos apžvalgos
• Sports Medicine – karščio, dehidratacijos ir endotoksemijos apžvalgos