Ištvermės sportininkų širdies aritmijos ir prieširdžių virpejimas

Bėgimas ir kitos ištvermės treniruotės laikomos vienomis geriausių priemonių širdies ir kraujagyslių sveikatai. Tačiau pastarųjų metų tyrimai atskleidė subtilų paradoksą: labai didelės apimties, daugelį metų tesiamos ištvermės treniruotės kai kuriems sportininkams gali būti susijusios su padidėjusia tam tikrų ritmo sutrikimų, ypač prieširdžių virpėjimo, rizika. Tai nėra priežastis atsisakyti bėgimo, o kvietimas suprasti niuansuotą ryšį tarp krūvio ir širdies.

Sportininko širdis: prisitaikymas prie krūvio

Reguliariai treniruojantis širdis prisitaiko: padidėja jos kameros, sustorėja sienelės, retėja ramybės pulsas, o kiekvienas susitraukimas išstumia daugiau kraujo. Tai naudingų prisitaikymų visuma, vadinama sportininko širdimi. Daugumai žmonių šie pokyčiai yra vieną privalumą turintys ir susiję su ilgesniu, sveikesniu gyvenimu.

Tačiau labai didelės apimties krūvis, kaupiamas dešimtmečiais, kai kuriems asmenims sukelia struktura ir elektrinius pokyčius, kurie gali sudaryti sąlygas ritmo sutrikimams. Prieširdžių išsiplatimas ir pakitęs nervinis širdies reguliavimas – pavyzdžiui, labai stiprus klajoklio nervo poveikis, retinantis pulsą – laikomi vienais iš galimų mechanizmų. Svarbu, kad tai liecė tik nedidelę dalį itin daug ir ilgai besitreniruojančių asmenų, o ne vidutinį mėgėją.

Prieširdžių virpėjimas ir U formos ryšys

Prieširdžių virpėjimas yra dažniausias ilgalaikis ritmo sutrikimas, kai širdies prieširdžiai plaka netaisyklingai ir dažnai per greičai. Tyrimai rodo, kad ryšys tarp fizinio aktyvumo ir šio sutrikimo rizikos primena U ar J formą: mažiausia rizika yra saikingai aktyviems žmonėms, o didėja tiek visai nesportuojantiems, tiek itin didelės apimties ištvermės sportininkams. Kitaip tariant, tiek per mažai, tiek labai daug gali būti susiję su didesne rizika, o vidurys yra optimalus.

Būtina pabrėžti masto suvokimą: absoliuti rizika daugumai bėgikų lieka maža, o ištvermės krūvio nauda širdies sveikatai bendrai gerokai viršija galimus trūkumus. Padidėjusi rizika daugiausia aktuali nedidelei grupei – vyresniems vyrams, dešimtmečius kaupusiems labai didelį varžybinį krūvį.

Kada kreiptis į gydytoją

Svarbiausia praktinė žinutė – nepalikti nepastių simptomų be dėmesio. Netaisyklingas širdies plakimas, staigus stiprus pulso pagreitėjimas ramybėje, galvos svaigimas, neįprastas dusulys ar sąmonės praradimas krūvio metu yra požymiai, reikalaujantys nedelsiant kreiptis į gydytoją. Tokie simptomai niekada neturi būti nurašomi tik „išvarėjimui”, nes už jų gali slėptis ritmo ar kitas širdies sutrikimas, kurį svarbu ištirti.

Diagnostika apima elektrokardiogramą, ilgalaikį ritmo stebėjimą ir kartais krūvio testus. Daugeliu atvejų tinkamai valdomas ritmo sutrikimas leidžia tęsti aktyvų gyvenimą, o gydymo būdą parenka kardiologas, atsižvelgdamas į individualią situaciją.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Mėgėjui ši tema neturi kelti nerimo, o veikiau padrąsinti: saikingas, reguliarus bėgimas yra viena geriausių investicijų į širdies sveikatą ir su mažiausia ritmo sutrikimų rizika. Nesivaikykite kraštutinių apimčių be aikškaus tikslo, gerbkite atsigavimą ir stebekite savo savijautą. Jei pastebite netaisyklingą pulsą ar neįprastą dusulį, pasitarkite su gydytoju – tai paprasta ir svarbu.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Didelės apimties treniruotės besilaikančiam sportininkui verta įtraukti reguliarų kardiologinį stebėjimą į savo prevencijos planą, ypač vyresniame amžiuje ir po daugelio metų varžybinio krūvio. Periodizacija su tikromis atsigavimo fazėmis yra svarbi ne tik rezultatams, bet ir širdies apkrovos valdymui – nuolatinis krūvis be iškrovos etapų gali didėti struktura pokyčius. Bet kokie ritmo simptomai turi tapti nedelsiamo tyrimo, o ne treniruočių tęsimo, priežastimi; sprendimą dėl krūvio tokiais atvejais priima kardiologas kartu su sportininku.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacinio turinio ir nepakeičia gydytojo ar sporto medicinos specialisto konsultacijos. Jaučiant ilgalaikį ar stiprų skausmą, visada kreipkitės į specialistą.

Šaltiniai

• Mayo Clinic – atrial fibrillation ir athlete’s heart
• Andersen, K. ir kt. apie ištvermės krūvį ir prieširdžių virpėjimą, European Heart Journal
• La Gerche, A. apie sportininko širdį, British Journal of Sports Medicine
• European Society of Cardiology – sports cardiology guidelines