Dantų erozija ir burnos sveikata bėgikams: kodėl sportinis gėrimas kenkia labiau nei saldumynai

Burnos sveikata retai patenka į bėgimo pokalbius, nors sporto medicinos tyrimai ją mini nuosekliai. Kelios didelės elito sportininkų apklausos ir patikros parodė nemalonų paradoksą: žmonės, kurie labai rūpinasi savo kūnu ir mityba, turi daugiau ėduonies, dantų erozijos ir dantenų uždegimo nei vidutinis gyventojas. To priežastis nėra aplaidumas – dauguma sportininkų dantis valo net dažniau nei kiti. Priežastis yra pati ištvermės sporto rutina.

Kodėl seilės yra svarbiausias dantų apsaugos veiksnys

Seilės atlieka tris apsaugines funkcijas: skalauja burną, buferiuoja rūgštis ir tiekia mineralus, kurie atkuria emalio paviršių. Fizinio krūvio metu seilių išskyrimas sumažėja, nes kraujotaka nukreipiama į dirbančius raumenis, o kartu keičiasi ir jų sudėtis. Kuo ilgesnis ir intensyvesnis krūvis, tuo šis poveikis stipresnis.

Prie to prisideda kvėpavimas per burną. Didėjant ventiliacijai per burną pratekantis oras džiovina burnos gleivinę, todėl apsauginis seilių sluoksnis plonėja. Rezultatas paprastas: bėgant burna tampa sausesnė ir rūgštesnė būtent tada, kai į ją patenka daugiausia cukraus ir rūgščių.

Kuo sportinis gėrimas skiriasi nuo saldainio

Emalis pradeda tirpti, kai burnos rūgštingumas nukrenta žemiau tam tikros ribos. Dauguma sportinių gėrimų, gelių ir energinių tirpalų yra rūgštūs, nes rūgštis naudojama kaip skonio ir konservavimo priemonė. Tačiau lemiamas veiksnys čia ne stiprumas, o dažnis: geriant mažais gurkšniais kas penkiolika minučių tris valandas, burna būna rūgšti beveik nuolat, o seilės nespėja jos atkurti.

Būtent todėl vienas saldumynas per dieną dantims yra mažiau pavojingas nei ilgai gurkšnojamas sportinis gėrimas. Toks vartojimo būdas yra optimalus raumenims, bet blogiausias įmanomas dantims – ir tai nėra prieštaravimas, kurį reikėtų spręsti atsisakant maitinimosi bėgant. Jį reikia spręsti keliomis paprastomis priemonėmis po treniruotės.

Kaip atrodo erozija ir kuo ji skiriasi nuo ėduonies

Erozija yra cheminis emalio tirpimas be bakterijų dalyvavimo. Ji prasideda nepastebimai: dantys tampa jautresni šalčiui, kramtomieji paviršiai išsiglotina, kraštai atrodo permatomi, o priekiniai dantys pamažu įgauna gelsvą atspalvį, nes per plonėjantį emalį pradeda matytis dentinas. Ėduonis, priešingai, yra bakterijų sukeltas vietinis pažeidimas, kuris dažniau prasideda tarpdančiuose.

Praktinis skirtumas svarbus: ėduonį galima užtaisyti, o prarasto emalio atkurti neįmanoma – galima tik sustabdyti procesą. Todėl bėgikams naudingiau galvoti apie prevenciją nei apie gydymą.

Kodėl tai svarbu ne tik dantims

Lėtinis dantenų uždegimas palaiko nedidelį, bet nuolatinį sisteminį uždegiminį foną, o dantų skausmas blogina miegą ir mitybos įvairovę. Elito sportininkų tyrimuose reikšminga dalis dalyvių nurodė, kad burnos sveikatos problemos tiesiogiai trukdė treniruotis ar varžytis. Todėl burnos būklė sporto medicinoje vis dažniau vertinama kaip dalis bendro atsigavimo, o ne kaip atskira, nesusijusi sritis.

Patarimai kasdieniam bėgikui

Jei bėgiojate kelis kartus per savaitę, rizika kur kas mažesnė, nes ilgų maitinimosi seansų paprastai nebūna. Vis dėlto keli įpročiai verti dėmesio. Trumpesniems nei valandos bėgimams sportinio gėrimo nereikia – užtenka vandens, ir tai iš karto pašalina didelę dalį problemos. Jei geriate sportinį gėrimą ar valgote gelį, po to bent kelis kartus praskalaukite burną paprastu vandeniu. Nevalykite dantų iš karto po rūgštaus gėrimo – palaukite bent pusvalandį, nes tuo metu emalio paviršius būna laikinai pažeidžiamas ir nutrinamas lengviau. Naudokite fluoro turinčią dantų pastą ir eikite pas odontologą bent kartą per metus, net jei niekas neskauda.

Patarimai profesionaliam sportininkui

Sportininkui, kuris treniruojasi penkis ir daugiau kartų per savaitę ir ilgų bėgimų metu suvartoja 60–100 g angliavandenių per valandą, burnos priežiūra turėtų būti įtraukta į metinį planavimą kaip ir kraujo tyrimai. Praktiškai: patikra pas odontologą du kartus per metus, o ne kartą; fluoro lako ar didesnės koncentracijos fluoro pastos naudojimas pagal specialisto rekomendaciją; ir sąmoningas maitinimo strategijos vertinimas – dalis gelių bei gėrimų yra pastebimai mažiau rūgštūs, o pasirinkimas tarp jų rezultatui įtakos beveik neturi. Po ilgųjų treniruočių ir varžybų naudinga skalauti burną vandeniu ir naudoti becukrę kramtomąją gumą, nes kramtymas veiksmingai skatina seilių išskyrimą ir greičiau atstato burnos rūgštingumą. Aukščio ir karščio stovyklose šiai daliai skirkite daugiau dėmesio, nes ten burna džiūsta labiausiai.

Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacinio turinio ir nepakeičia gydytojo ar sporto medicinos specialisto konsultacijos. Jaučiant ilgalaikį ar stiprų skausmą, visada kreipkitės į specialistą.

Šaltiniai

• Needleman I. ir kt. – elito sportininkų burnos sveikatos tyrimai ir jų poveikis treniruotėms (British Journal of Sports Medicine, bjsm.bmj.com)
• Scandinavian Journal of Medicine & Science in Sports – publikacijos apie ištvermės sportininkų dantų eroziją (prieinama per PubMed/NCBI)
• Mayo Clinic – dantų erozijos ir jautrumo aprašymai (mayoclinic.org)
• Pasaulio sveikatos organizacija – burnos sveikatos rekomendacijos (who.int)
• Deutsche Zeitschrift für Sportmedizin – straipsniai apie sportininkų mitybą ir burnos sveikatą