Žmogus gamtos sukurtas judėti ir, be abejo, bėgioti. Bėgimą, kaip ir ėjimą, sukuria centrinės nervų sistemos suformuotos „užduotys“, kurias nervų sistema siunčia į raumenis, kad jie, atitinkamai susitraukdami ir atsipalaiduodami, atliktų tą „užduotį“. Raumenys, atlikdami perduotą jiems užduotį, siunčia atgalinius signalus centrinei nervų sistemai apie tai, kokioje padėtyje jie yra šiuo metu, taip pat siunčia signalus apie aplinką, kurią jie jaučia (paviršius, oro sąlygos ir kt.). Centrinė nervų sistema, gavusi atgalinę informaciją, koreguoja „užduotį“ ir siunčia naujus signalus raumenims. Šie milisekundiniai signalų pasikeitimai yra mūsų judesių pagrindas. Kaip veiks mūsų konkretus raumuo, priklauso nuo to, kokią pradinę „užduotį“ jis gauna iš centrinės nervų sistemos ir kokį užprogramuotą (ištreniruotą) judesį atliks konkretus raumuo.
Todėl viso kūno bėgimo (ėjimo) judesys yra vadinamas bėgimo (ėjimo) parašu, kuris yra unikalus kiekvienam žmogui, nes tik per vaikystę susiformavusi unikali centrinės nervų sistemos ir raumenų bei receptorių sąveika sukuria unikalią judesių amplitudžių sistemą.
Sveiko bėgimo mokymas turėtų prasidėti darželyje ir mokykloje, bet tenka tai išmokti ir vyresniame amžiuje.
Pagal naujausius mokslinius tyrimus ir rekomendacijas mokome sveikos, netraumuojančios ir greitos bėgimo technikos:
- individualiomis treniruotėmis;
- mini grupėmis (iki 5 asmenų);
- grupinėmis treniruotėmis dieninėse stovyklose;
- grupinėse stovyklose su nakvyne, maitinimu, fiziniu ir psichologiniu parengimu.
