Cosma cup

Birželio 17-osios vakaras Palangos stadione buvo malonus: apie 16 laipsių šilumos, saulėta, vėjas startų metu šokinėjo nuo +0,1 iki +2,0 m/s. „COSMA CUP“ 2026 / Pasaulio atletikos žemyno turo (ang. WA Continental Tour) bronzos lygio etapas transliuotas Europos atletikos (ang. European Athletics) platformoje, starto linijoje – lietuviai, latviai, lenkai, skandinavai, net atletai iš Ekvadoro ir Kongo.

Statistika sako, kad iš varžybų su asmeniniu rekordu (ang. Personal Best, PB) ar bent sezono geriausiu (ang. Season Best, SB) rezultatu paprastai grįžta apie 10 proc. dalyvių. Palangoje šis procentas, sprendžiant iš lentelės, buvo gerokai aukštesnis – bet apie tai po sąrašo. Pirmiausia – kas konkrečiai įvyko bėgimo rungtyse.

Ką pamatėme

100 m, moterys. Ema Rupšytė – 11,52 sek., 2 vieta finale, vos už nugaros ekvadoriečių Aimaros Nazareno (11,47). Tai apie 0,15 sek. prasčiau nei Rupšytės asmeninis rekordas. Bet sidabras tarptautiniame finale lieka sidabru, nepaisant laiko.

200 m, vyrai, A finalas. Gediminas Truskauskas – 20,79 sek. (sezono geriausias) – pergalė finale. Geriausias rezultatas tarp visų aštuonių finalininkų, įskaitant svečius iš Latvijos, Norvegijos ir Italijos. Vakaro ryškiausias lietuvių pasirodymas sprinte.

200 m, vyrai, B finalas. Aistis Manton – 21,81 sek. (SB), Martynas Kolupaila – 21,98 sek. (SB): abu pagerino sezono rezultatą. Danielius Vasiliauskas – 22,91 sek., be SB / PB žymės – prasčiau nei rodyta šį sezoną.

200 m, vyrai, C finalas. Šis finalas buvo praktiškai vien lietuviškas, ir tai gera žinia: Matas Janarauskas – 22,15 sek. (SB), Kostas Skrabulis – 22,31 sek. (SB), Augustinas Baliutavičius – 22,31 sek. (PB!), Arminas Šeštokas – 22,72 sek. (SB). Keturi iš penkių startavusių – su geresniu nei sezono ar net karjeros rezultatu. Penktas, Arnas Vainorius (22,96 sek.), – be žymės. Dovydas Jocius į taką taip ir neišėjo (nestartavo).

200 m, moterys, A finalas. Lukrecija Sabaitytė – nestartavo. Vienintelė lietuvė šiame finale, ir ji net nebėgo – kalbėti apie laiką čia neturi prasmės.

200 m, moterys, B finalas. Akvilė Jonauskytė – 24,56 sek. (SB), Ema Marčiulionytė – 24,85 sek. (SB). Abi su sezono rekordais.

400 m, vyrai, A finalas. Lukas Sutkus – 48,08 sek. (SB), 6 vieta stipriame finale, kur laimėtojo (Portugalijos O. M. Elkhatibo) laikas – 46,49 sek. su asmeniniu rekordu.

400 m, vyrai, B finalas. Edvardas Aukštuolis – 48,38 sek. (SB, 2 vieta), Lukas Šermukšnis – 49,08 sek. (SB), Erikas Žotkevičius – 50,12 sek. (SB). Tačiau Eimantas Vansevičius (49,60 sek.) ir Dariuš Križanovskij (50,14 sek.) – sezono forma šįkart neparodyta.

400 m, moterys, A finalas. Modesta Justė Morauskaitė – 53,21 sek. (SB) – PERGALĖ. Lietuvos rekordininkė vėl įrodė klasę, nors pagal turimus duomenis tai apie 2,72 sek. prasčiau nei jos asmeninis rekordas. Pats šis skirtumas savaime įdomus: jis rodo, koks aukštas yra (o gal buvo?) jos lygis, kai „visi kintamieji susidėlioja“ tinkamai.

400 m, moterys, B finalas. Diana Viličkaitė – 55,69 sek. (PB!), Marija Šarkauskaitė – 57,99 sek. (PB!). Pagal laiką – silpniausias dienos finalas, bet abi bėgikės grįžo su asmeniniais rekordais. Tai irgi pergalė, tik kitokia.

Tiesiai šviesiai

Jei reikia vardinti be diplomatijos – pagal vakaro rezultatus tai atrodo taip.

Pasirodė labai gerai: Gediminas Truskauskas (200 m, auksas su SB), Modesta Justė Morauskaitė (400 m, auksas, nors toli nuo absoliutaus PB), Augustinas Baliutavičius (200 m C finalas, PB), Diana Viličkaitė ir Marija Šarkauskaitė (400 m B finalas, abi PB), Ema Rupšytė (100 m sidabras, nepaisant to, kad žemiau PB), bei dauguma 200 m C finalo lietuvių – keturi iš penkių su SB ar PB.

Pasirodė prasčiau, nei rodyta šį sezoną: Danielius Vasiliauskas, Arnas Vainorius, Eimantas Vansevičius, Dariuš Križanovskij – visi keturi be SB / PB žymės, t. y. bėgo lėčiau, nei jau yra bėgę šiemet.

Pati skaudžiausia žinia: Lukrecija Sabaitytė ir Dovydas Jocius – nestartavo. Čia jau ne apie laiką, o apie tai, kad finalas tiesiog neįvyko.

O ar tai turėtų būti vien asmeninių rekordų gaudynės?

Galima taip ir vardinti – pergales, nesėkmes, dešimtąsias sekundės dalis. Bet ar sprintas, ir apskritai lengvoji atletika, turi būti vien pasiekimų prie asmeninio rekordo medžioklė? Ar taip iš viso galima vertinti?

Yra ir daugiau kintamųjų: treniruočių ciklas tuo momentu, temperatūra take, kelionė ir skrydžiai prieš startą, starto intensyvumas, centrinės nervų sistemos (CNS) būsena, prisitaikymas, kuris kinta nuo mėnesio į mėnesį. Sportininkas iš tikrųjų yra įkaitas savo paties laikrodžio rankose – praktiškai niekada tiksliai nežino, kokiam laikui bėga, kol kerta finišo liniją.

Pasakojama, kad lenkų sprinto legenda Marianas Voroninas (Marian Woronin) sakęs: jei būtų žinojęs, kad bėga Lenkijos rekordo tempu, tai būtų „dar pridėjęs“. Sprinteriai dažnai geriausius rezultatus, net pasaulio rekordus, pasiekia tada, kai jaučiasi prasčiausiai. Kai Usainas Boltas fiksavo savo pirmąjį pasaulio rekordą, jam beveik nieko nepalankaus nebuvo: jautėsi sunkiai, varžybos be galo vėlinamos dėl audros, slėgis – nepalankus. Panašiai ir Asafa Powellas – vienoje iš savo geriausių distancijų sulėtino tempą prieš finišą, galėjo „pridėti“, bet jei būtų pridėjęs, rekordo tiesiog nebūtų buvę.

Sprintas šia prasme – absurdiškas: sportininkas tiesiog nežino. Sprintas yra NEUROLOGINIS, o ne logiškas dalykas. Apie tai galima kalbėti ilgai. Kantrybė – ta mantra, kurią kartoja visi, kurie šioje srityje ilgai dirba.

Ar kas nors iš Lietuvos atletų iš Palangos išvažiavo su asmeniniu rekordu? Taip – minėti Baliutavičius, Viličkaitė, Šarkauskaitė. Apie tai dažnai nerašoma, nors tai galėtų „pakelti“ žiniasklaidos pasiekiamumą. Tik klausimas kitas: ar kas nors įvertintų to asmeninio rekordo diapazoną, jo santykinumą – jei viskas, kaip žinia, yra santykinis?