Analika su DI
Per 35 metus Lietuvoje gimstančių vaikų sumažėjo 69 %. Skaičius tikras, bet jis rodo ne vien gimstamumą — į jį suplakta ir emigracija, ir tai, kad šalyje liko mažiau jaunų žmonių. Ši analizė eina viena kryptimi: pirma atskiria, kas iš tikrųjų nutiko, paskui — kodėl, tada — ką darė Lietuvos vyriausybės ir ar tai suveikė, ir baigia tuo, ko iš viso to vertėtų pasimokyti rengiant naują šeimos politikos reformą.
- −69 % — tiek sumažėjo gimimų: nuo 56 868 iki 17 642
- −60 % — tiek sumažėjo gimimų tūkstančiui gyventojų
- 1,11 — tiek vaikų susilaukia viena moteris (kad karta atsinaujintų, reikia 2,1)
- −685 tūkst. — tiek žmonių Lietuva prarado 1990–2018 m.
- +209 tūkst. — tiek susigrąžino 2019–2025 m.
I dalis · Kas nutiko
Skaičius, kurį visi cituoja
1990 m. Lietuvoje gimė 56 868 kūdikiai. 2025 m. — 17 642. Tai 69 % mažiau. Šis skaičius socialiniuose tinkluose keliauja kaip nepriklausomybės nuosprendis, bet jis iš karto matuoja tris dalykus: kiek moterų šalyje liko, kokio jos amžiaus ir kiek vaikų kiekviena susilaukia. Pradėkime nuo jo, o paskui po vieną atimkime visa, kas jį iškraipo.
1. Kiek kūdikių gimė per metus
Šis skaičius mažėja ir tada, kai šeimos susilaukia lygiai tiek pat vaikų — pakanka, kad šalyje sumažėtų jaunų moterų. Viršuje — kas tuo metu vadovavo Vyriausybei.
Antras skaičius: kiek vaikų gimsta tūkstančiui gyventojų
1990 m. Lietuvoje gyveno 3,69 mln. žmonių, 2026 m. pradžioje — 2,89 mln. Vien dėl to gimimų turėjo sumažėti maždaug penktadaliu — net jei kiekviena šeima būtų susilaukusi lygiai tiek pat vaikų. Todėl teisingiau skaičiuoti, kiek vaikų gimsta tūkstančiui šalyje gyvenančių žmonių.
Taip skaičiuojant kritimas iš 69 % sumažėja iki 60 %: nuo 15,4 iki 6,1 gimimo tūkstančiui gyventojų. Vadinasi, maždaug devyni procentiniai punktai iš to didžiojo skaičiaus yra ne mažesnis gimstamumas, o tiesiog mažiau žmonių. Kas cituoja tik pirmą skaičių, kartu cituoja ir emigraciją.
2. Kiek vaikų gimė tūkstančiui gyventojų
Sąžiningesnis rodiklis už absoliutų skaičių, nes atsižvelgia į tai, kiek žmonių Lietuvoje realiai gyvena.
Trečias skaičius: kiek vaikų susilaukia viena moteris
Ir gimimai tūkstančiui gyventojų dar priklauso nuo to, kokio amžiaus šalies gyventojai: senstančioje visuomenėje rodiklis krinta savaime. Nuo amžiaus nepriklauso tik vienas skaičius — kiek vaikų vidutiniškai susilaukia viena moteris per gyvenimą. Ir būtent jis parodo tai, ko dvi ankstesnės diagramos neparodo: 2001–2015 m. gimstamumas Lietuvoje ne krito, o augo — nuo 1,29 iki 1,63 vaiko.
3. Kiek vaikų susilaukia viena moteris
Pažymėti didžiausi ekonominiai sukrėtimai ir šeimos politikos sprendimai — paaiškinimai po diagrama.
- Rusijos krizė — ūkis susitraukė 1,1 %, be darbo liko 13 % žmonių
- Įstojome į ES — atsivėrė Airijos ir Jungtinės Karalystės darbo rinkos
- Brazausko–Kirkilo reforma — visas atlyginimas pirmaisiais metais, 85 % antraisiais
- Pasaulinė krizė — ūkis susitraukė 14,8 %, nedarbas pakilo iki 17,8 %
- Kubiliaus karpymai ir emigracijos rekordas — 90 % ir 75 %; išvyko 83 157 žmonės
- Skvernelio vaiko pinigai — 30,02 € kas mėnesį už kiekvieną vaiką
- Pandemija — ūkis nesusitraukė; nei bumo, nei griūties
- Karas ir brangimas — kainos per metus pakilo 18,9 %
- Šimonytės „tėčio mėnesiai“ — nauja vaiko priežiūros atostogų tvarka
Iki šiol žiūrėjome, kas nutiko. Trys skaičiai davė tris skirtingus atsakymus, ir tiksliausias iš jų sako, kad 2001–2015 m. gimstamumas augo. Vadinasi, klausimas keičiasi: ne „kodėl viskas krito“, o „kas tą kreivę kilnojo“. Pirmiausia — dvi jėgos, kurių jokia vyriausybė nevaldo: emigracija ir ekonominiai sukrėtimai.
II dalis · Kodėl — jėgos, kurių valdžia nevaldo
Emigracija: smūgis, kurio jokia išmoka neatsveria
Nuo 1990 iki 2018 m. iš Lietuvos išvyko 685 tūkst. žmonių daugiau, nei atvyko. Tai ne tik minus gyventojai — tai minus būsimi tėvai. Išvyko daugiausia 20–35 metų žmonės, tai yra kaip tik tie, kurie susilaukia vaikų. Su kiekvienu išvykusiu dvidešimtmečiu Lietuva prarado ne vieną žmogų, bet ir visus vaikus, kuriuos jis užaugino jau kitoje šalyje.
Bangos matomos aiškiai. 1992–1993 m. išvyko sovietinė kariuomenė ir dalis rusakalbių gyventojų. 2004–2005 m. Lietuva įstojo į ES ir atsivėrė Airijos bei Jungtinės Karalystės darbo rinkos. 2010 m. pasiektas visų laikų rekordas — 83 157 išvykusieji; jį lėmė ne tik krizė, bet ir tais metais įvesta prievolė mokėti sveikatos draudimo įmokas: anksčiau tyliai išvykusieji ėmė oficialiai deklaruoti išvykimą.
Nuo 2019 m. srautas apsivertė: per septynerius metus atvyko 209 tūkst. žmonių daugiau, nei išvyko — daugiausia 2022 m. (+72 tūkst.), kai atvyko Ukrainos karo pabėgėliai. Bet tai pakėlė gyventojų skaičių, o gimstamumo — ne. Kaip tik tais metais jis krito toliau.
4. Kiek žmonių išvyko ir kiek atvyko
Rodomas atvykusiųjų ir išvykusiųjų skirtumas per metus. Žemiau nulio: išvyko daugiau, nei atvyko.
Krizės ir pandemija: ką jos padarė iš tikrųjų
Gimstamumas į ekonomiką reaguoja, bet ne taip, kaip įprasta manyti — ir su keleriais metais vėlavimo.
- 1999 m. Rusijos krizė. Ūkis susitraukė 1,1 %, be darbo liko 13 % žmonių. Gimstamumas tuo metu jau ir taip krito; krizė jį prilaikė ties dugnu, kuris pasiektas 2002 m. (1,23 vaiko) — trejais metais vėliau nei ekonomikos dugnas.
- 2009 m. pasaulinė krizė. Skaudžiausias smūgis per visą nepriklausomybės laikotarpį: ūkis susitraukė 14,8 %, nedarbas per dvejus metus šoktelėjo nuo 5,8 % iki 17,8 %. O gimstamumas tais metais augo — nuo 1,45 iki 1,50 vaiko. Priežastis paprasta: tie vaikai buvo pradėti dar prieš krizę, o nuo 2008 m. sausio veikė nauja, tuo metu viena dosniausių Europoje išmokų sistema. Krizės pėdsakas matomas tik 2013 m., kai gimė vos 28 861 kūdikis.
- 2020–2021 m. pandemija. Ūkis praktiškai nesusitraukė (0,0 %), bet gimstamumas nukrito nuo 1,43 iki 1,36 ir ten sustojo. Nei „karantino kūdikių bumo“, nei gilaus nuosmukio nebuvo — planai tiesiog nusikėlė vieneriais metais.
- 2022 m. karas ir infliacija. Kainos per metus pakilo 18,9 % — daugiausia nuo 1990-ųjų. Būtent nuo čia gimstamumo kritimas įsibėgėjo: 1,36 → 1,27 → 1,18 → 1,11. Pinigų nuvertėjimas gimstamumui pasirodė skaudesnis už 2009 m. ūkio griūtį, nes palietė būtent tuos, kurie tuo metu ruošėsi pirmam vaikui.
Krizė gimstamumą pribaigia ne per ūkio skaičius, o per nežinią. 2009 m. buvo aišku, kad išmoka bus išmokėta. 2022 m. nebuvo aišku, kiek kainuos šildymas.
5. Kiek augo Lietuvos ūkis
Kiek per metus paaugo arba susitraukė šalies ūkis. Palyginkite su 3 diagrama: gimstamumo kreivė ekonomikos kreivės nekartoja — ji nuo jos atsilieka dvejais ar trejais metais. Palyginami duomenys prasideda 1995 m.
Emigracija ir krizės paaiškina didžiąją kreivės dalį. Bet ne visą. Lieka klausimas, kurio dėl to ir imamės: ką per tą laiką darė pačios vyriausybės ir ar bent viena iš jų kreivę pajudino.
III dalis · Ką darė Lietuva
Keturios reformos, keturi skirtingi bandymai
Per 35 metus Lietuva išbandė keturis skirtingus būdus padėti šeimoms. Kiekvienas turi savo autorių, savo metus ir savo pėdsaką duomenyse.
1. Brazausko–Kirkilo 2008 m. reforma: dosniausia sistema Europoje
Ką padarė. Nuo 2008 m. sausio 1 d. mama ar tėtis, likęs namuose su vaiku, ėmė gauti išmoką dvejus metus: pirmaisiais metais — visą buvusį atlyginimą, antraisiais — 85 % jo. Iki tol išmoka buvo 70 % atlyginimo ir tik iki vaikui sueis metai.
Kieno sprendimas. Tai socialdemokratų valdymo laikotarpio (2001–2008 m.) sprendimas: įstatymo pataisas Seimas priėmė Brazausko ir Kirkilo Vyriausybių metu, o įsigaliojo jos 2008 m. sausio 1 d., jau dirbant Kirkilo Vyriausybei. Toliau straipsnyje ją vadiname Brazausko–Kirkilo 2008 m. reforma. Tuo metu tai buvo viena dosniausių sistemų visoje Europos Sąjungoje.
Rezultatas matomas: 2007 m. viena moteris vidutiniškai susilaukdavo 1,36 vaiko, 2010 m. — jau 1,50. Tai didžiausias nepertraukiamas augimas per visą nepriklausomybės laikotarpį. Bet tuo pat metu vyko ir kitas dalykas: į gimdymo amžių įžengė gausios devintojo dešimtmečio vidurio kartos. Kiek lėmė reforma, o kiek — karta, mokslininkai iki šiol ginčijasi. Sąžininga išvada: Brazausko–Kirkilo reforma augimą sustiprino, bet jo nesukūrė.
2. Kubiliaus 2010 m. karpymai: pirmas ir vienintelis patikrinimas
Ką padarė. Krizės metu Kubiliaus Vyriausybė (TS-LKD) tą pačią Brazausko–Kirkilo sistemą apkarpė: nuo 2010 m. liepos 1 d. — 90 % atlyginimo pirmaisiais metais ir 75 % antraisiais, įvestos viršutinės ribos, o nuo 2011 m. daugumai galiojo dar mažesni dydžiai.
Kas iš to matyti. Gimstamumo augimas sustojo: 2010 ir 2011 m. jis stovėjo ties 1,50, o paskui vėl ėmė kilti. Tai artimiausia, ką Lietuva turi vietoj tikro eksperimento — ta pati sistema pirma įjungta, paskui prisukta. Ir rodo ji štai ką: išmokų dydis veikia, bet ne stebuklingai.
3. Skvernelio 2018 m. vaiko pinigai: universali išmoka
Ką padarė. Skvernelio Vyriausybė (LVŽS) 2018 m. įvedė išmoką kiekvienam vaikui, nepaisant šeimos pajamų — 30,02 € per mėnesį. Nuo tada ji kasmet augo ir 2026 m. siekia 129,50 €, o su papildoma išmoka gausioms ar mažiau uždirbančioms šeimoms — iki 205,70 €. Per aštuonerius metus išmoka padidėjo daugiau nei keturis kartus.
Gimstamumas per tą patį laikotarpį nukrito nuo 1,63 iki 1,11 vaiko. Tai nereiškia, kad vaiko pinigai kenkia — be jų kritimas veikiausiai būtų buvęs gilesnis. Bet tai reiškia, kad vien pinigų išmoka krypties neapsuka. Lietuvoje tyrimų, kurie tai išmatuotų, nėra. Užsienyje atlikti tyrimai — Estijos 2004 m., Austrijos 1990 m. reformos ir Lenkijos „Rodzina 500+“ — rodo tikrą, bet kuklų poveikį: dažniausiai vaikai gimsta anksčiau, o ne jų galiausiai gimsta daugiau. Prie to grįšime kitoje dalyje.
4. Šimonytės 2023 m. „tėčio mėnesiai“: bandymas keisti ne sumą, o elgesį
Ką padarė. Šimonytės Vyriausybės (TS-LKD) tvarka nuo 2023 m. kiekvienam iš tėvų skyrė po du mėnesius, kurių negalima perleisti kitam (apmokamus 78 %); atostogos pailgintos iki 18 arba 24 mėnesių, bet mokamų procentų sumažėjo (60 % arba 45 ir 30 %).
Kuo skiriasi. Tai vienintelė iš keturių reformų, kuri bando keisti ne išmokos dydį, o tai, kas su vaiku lieka namie. Vertinti dar per anksti — pirmieji vaikai, kuriems ši tvarka taikoma, gimė 2023 m.
Kas valdė, kai gimstamumas buvo aukščiausias ir žemiausias
Palyginti galima dvejopai. Galima žiūrėti, koks buvo gimstamumo lygis valdymo metais — bet tai beveik vien parodo, kuriais metais partija valdė. Arba galima žiūrėti, kiek rodiklis pasikeitė per kadenciją. Antrasis būdas prasmingesnis.
- Aukščiausias gimstamumas — Sąjūdžio vyriausybės (vidutiniškai 2,00 vaiko, 1990–1992 m.). Prunskienė · Vagnorius · Abišala. Bet tai dar sovietinio laikotarpio atgarsis: tie vaikai buvo pradėti iki 1990 m.
- Žemiausias gimstamumas — Socialdemokratai (LSDP) (vidutiniškai 1,11 vaiko, 2024–2025 m.). Paluckas · Ruginienė · Sinkevičius. Kol kas tėra vieni pilni metai, todėl skaičiumi dar per anksti remtis.
- Labiausiai pakilo per kadenciją — Socialdemokratai (LSDP) (+0,16 vaiko, 2001–2008 m.). Brazauskas · Kirkilas. Sutapo su Brazausko–Kirkilo 2008 m. reforma ir sparčiausiu ūkio augimu prieš krizę.
- Labiausiai nukrito per kadenciją — LDDP (−0,48 vaiko, 1992–1996 m.). Lubys · Šleževičius · Stankevičius. Sutapo su 1990-ųjų pradžios ekonomikos griūtimi ir demografiniu lūžiu.
Vidurkiai apskaičiuoti taip: kiekvieni metai sveriami pagal tai, kiek mėnesių tais metais Vyriausybė dirbo. Pokytis — skirtumas tarp kadencijos pradžios ir pabaigos metų. Viena po kitos dirbusios tos pačios politinės jėgos Vyriausybės sujungtos į vieną laikotarpį.
| Valdymo laikotarpis | Metai | Vidutiniškai gimė per metus | Vaikų vienai moteriai | Gimimų pokytis | Vaikų skaičiaus pokytis |
|---|---|---|---|---|---|
| Sąjūdžio vyriausybės Prunskienė · Vagnorius · Abišala · Sąjūdžio remtos vyriausybės | 1990–1992 | 55 706 | 2,00 | −4,3 % | −0,06 |
| LDDP Lubys · Šleževičius · Stankevičius · LDDP | 1992–1996 | 42 715 | 1,59 | −28,2 % | −0,48 |
| Konservatoriai (TS-LKD) Vagnorius · Paksas · Kubilius · TS(LK) + LKDP | 1996–2000 | 36 504 | 1,45 | −12,6 % | −0,10 |
| Liberalai ir socialliberalai Paksas · LLS + Naujoji sąjunga | 2000–2001 | 31 966 | 1,32 | −8,7 % | −0,10 |
| Socialdemokratai (LSDP) Brazauskas · Kirkilas · LSDP + NS, vėliau + DP | 2001–2008 | 30 061 | 1,31 | +1,1 % | +0,16 |
| Konservatoriai (TS-LKD) Kubilius · TS-LKD + LRLS + TPP + LiCS | 2008–2012 | 30 786 | 1,54 | −5,0 % | +0,15 |
| Socialdemokratai (LSDP) Butkevičius · LSDP + DP + TT | 2012–2016 | 29 457 | 1,60 | −1,4 % | +0,03 |
| Valstiečiai (LVŽS) Skvernelis · LVŽS + LSDP | 2016–2020 | 25 889 | 1,48 | −20,2 % | −0,27 |
| Konservatoriai (TS-LKD) Šimonytė · TS-LKD + LRLS + Laisvės partija | 2020–2024 | 21 339 | 1,23 | −19,0 % | −0,25 |
| Socialdemokratai (LSDP) Paluckas · Ruginienė · Sinkevičius · LSDP + „Nemuno aušra“ + DSVL | 2024–2025 | 17 717 | 1,11 | −7,6 % | — |
Metiniai duomenys — visa lentelė
| Metai | Gimė | 1000 gyv. | Vaikų vienai moteriai | Migracijos balansas | Ūkio augimas | Vyriausybė |
|---|---|---|---|---|---|---|
| 1990 | 56 868 | 15,4 | 2,03 | −8 848 | — | Prunskienė |
| 1991 | 56 019 | 15,1 | 2,01 | −10 675 | — | Prunskienė |
| 1992 | 54 417 | 14,7 | 1,97 | −25 332 | — | Prunskienė |
| 1993 | 47 464 | 12,9 | 1,74 | −23 990 | — | Lubys |
| 1994 | 42 376 | 11,6 | 1,57 | −24 195 | — | Lubys |
| 1995 | 41 195 | 11,3 | 1,55 | −23 668 | +3,3 | Lubys |
| 1996 | 39 066 | 10,8 | 1,49 | −23 369 | +5,0 | Lubys |
| 1997 | 37 812 | 10,6 | 1,47 | −22 421 | +8,3 | Vagnorius |
| 1998 | 37 019 | 10,4 | 1,46 | −22 122 | +7,5 | Vagnorius |
| 1999 | 36 415 | 10,3 | 1,46 | −20 739 | −1,1 | Vagnorius |
| 2000 | 34 149 | 9,8 | 1,39 | −20 306 | +3,4 | Vagnorius |
| 2001 | 31 185 | 9,0 | 1,29 | −23 147 | +6,5 | Paksas |
| 2002 | 29 541 | 8,6 | 1,23 | −11 609 | +6,7 | Brazauskas |
| 2003 | 29 977 | 8,8 | 1,26 | −21 555 | +10,6 | Brazauskas |
| 2004 | 29 769 | 8,8 | 1,27 | −32 138 | +6,5 | Brazauskas |
| 2005 | 29 510 | 8,9 | 1,29 | −51 096 | +7,7 | Brazauskas |
| 2006 | 29 606 | 9,1 | 1,33 | −24 645 | +7,4 | Brazauskas |
| 2007 | 30 020 | 9,3 | 1,36 | −21 774 | +11,1 | Brazauskas |
| 2008 | 31 536 | 9,9 | 1,45 | −16 453 | +2,6 | Brazauskas |
| 2009 | 32 165 | 10,2 | 1,50 | −32 013 | −14,8 | Kubilius |
| 2010 | 30 676 | 9,9 | 1,50 | −77 944 | +0,4 | Kubilius |
| 2011 | 30 268 | 10,0 | 1,55 | −38 178 | +6,3 | Kubilius |
| 2012 | 29 944 | 10,0 | 1,60 | −18 010 | +4,4 | Kubilius |
| 2013 | 28 861 | 9,8 | 1,59 | −14 125 | +4,0 | Butkevičius |
| 2014 | 29 364 | 10,0 | 1,57 | −10 330 | +3,8 | Butkevičius |
| 2015 | 30 065 | 10,3 | 1,63 | −19 360 | +2,8 | Butkevičius |
| 2016 | 29 514 | 10,3 | 1,63 | −24 904 | +2,7 | Butkevičius |
| 2017 | 27 911 | 9,8 | 1,57 | −20 646 | +4,6 | Skvernelis |
| 2018 | 26 792 | 9,5 | 1,53 | −1 218 | +4,9 | Skvernelis |
| 2019 | 24 973 | 8,9 | 1,43 | +11 085 | +4,7 | Skvernelis |
| 2020 | 23 556 | 8,4 | 1,36 | +20 775 | +0,0 | Skvernelis |
| 2021 | 23 330 | 8,3 | 1,36 | +19 653 | +6,4 | Šimonytė |
| 2022 | 22 068 | 7,8 | 1,27 | +72 097 | +2,5 | Šimonytė |
| 2023 | 20 623 | 7,2 | 1,18 | +44 994 | +0,7 | Šimonytė |
| 2024 | 19 086 | 6,6 | 1,11 | +23 140 | +3,0 | Šimonytė |
| 2025 | 17 642 | 6,1 | — | +16 777 | +2,9 | Paluckas |
IV dalis · Ar kitur pavyko
Ką rodo šalys, kurios laikomos sėkmės pavyzdžiais
Lietuvos keturios reformos duoda tik vieną, ir dar prastai išmatuojamą, atvejį. Todėl toliau — šalys, kuriose bandyta daug drąsiau ir kurių patirtis leidžia atsakyti, kas iš tikrųjų veikia.
Trumpas atsakymas: niekur gimstamumas iš tikrųjų smarkiai nepadidėjo. Kelis kartus pakilo matavimo prietaisas, o ne tai, ką jis turėtų matuoti. Štai kodėl.
Kai sakome „gimstamumas 1,11“, turime galvoje metinį rodiklį. Jis atsako į dirbtinį klausimą: jei moteris visą gyvenimą gimdytų lygiai taip, kaip gimdoma šiais metais, kiek vaikų ji susilauktų? Bėda ta, kad jis skaičiuoja tik per vienerius metus įvykusius gimimus. Jei visos moterys atideda gimdymą metais, dalis gimimų iškrenta iš to lango — jie įvyks vėliau. Rodiklis krinta ne todėl, kad vaikų bus mažiau, o todėl, kad jie gims vėliau.
Tikrasis matas yra kohortinis rodiklis: kiek vaikų per gyvenimą realiai susilaukė konkrečiais metais gimusios moterys. Ir jis atrodo visai kitaip.
| Šalis | Metinis rodiklis 2000 m. | Kiek vaikų iš tikrųjų susilaukė 1970 m. gimusios moterys |
|---|---|---|
| Čekija | 1,15 | 1,87 |
| Lietuva | 1,39 | 1,82 |
| Lenkija | 1,37 | 1,85 |
| Estija | 1,36 | 1,86 |
| Švedija | 1,54 | 1,99 |
| Prancūzija | 1,89 | 2,00 |
Čekijoje 1999 m. metinis rodiklis rodė 1,14. Kai demografai jį pataisė pagal atidėliojimą, gavo apie 1,8 — iškraipymas siekė 37 %. Vaikų gimė tiek pat, tik vėliau.
Švedija — vadovėlinis pavyzdys
1980 m. Švedija įvedė „greitumo priedą“: jei kitas vaikas gimsta per 30 mėnesių, išmoka skaičiuojama nuo ankstesnio, aukštesnio atlyginimo. Žmonės ėmė gimdyti vaikus greičiau vieną po kito. Metinis rodiklis pakilo iki 2,13 (1990 m.), paskui nukrito iki 1,5 (1999 m.). O tų pačių kartų kohortinis rodiklis beveik nejudėjo: 1950 m. gimusios — apie 2,0; 1960 m. — 2,06; 1965 m. — 1,98.
Metinis rodiklis svyravo 0,6 vaiko. Tikrasis — 0,06. Vieną dešimtmetį Švedija buvo skelbiama demografiniu stebuklu, kitą — katastrofa. Iš tikrųjų nevyko nei viena, nei kita.
Lenkija ir „500+“
Nuo 2016 m. balandžio — 500 zlotų per mėnesį antram ir tolesniems vaikams, nuo 2019 m. — visiems, nuo 2024 m. — 800 zlotų. Metinis rodiklis: 1,32 (2015) → 1,39 (2016) → 1,48 (2017). Tikras, matomas šuolis. O paskui — 1,46, 1,44, 1,39, 1,33, 1,29, 1,20 ir 1,14 (2024). Žemiau nei prieš programą.
Priežastinį ryšį vertinęs tyrimas parodė, kad poveikis buvo priešingų ženklų skirtingoms moterims: 31–40 metų moterims gimimo tikimybė padidėjo 0,7–1,8 procentinio punkto, o 21–30 metų — sumažėjo 2,2–2,6 procentinio punkto. Daugiau uždirbančioms sumažėjo 1,1 punkto. Vertimas į žmonių kalbą: pinigai paskatino vyresnes, jau turinčias vaikų moteris susilaukti antro ar trečio greičiau, o jaunesnės pirmą vaiką veikiau atidėjo.
Verta pasakyti ir kitą pusę: 500+ buvo išskirtinai sėkminga kovojant su vaikų skurdu. Tai tikras laimėjimas. Tik ne demografinis.
Vengrija — brangiausias eksperimentas pasaulyje
Vengrija šeimos politikai skiria apie 5–6 % BVP — tikriausiai daugiausia pasaulyje. Metinis rodiklis pakilo nuo 1,23 (2011) iki 1,61 (2020), tai yra 30 %. Bet pagal atidėliojimą pataisytas rodiklis visą tą laiką stovėjo ties 1,5–1,6, o gimimų skaičius beveik nepakito: 90 000 (2010) → 92 000 (2020). Vidutinis motinos amžius, kai gimsta pirmas vaikas, per tą dešimtmetį pakilo tik 0,7 metų, o ankstesnį — 2,6 metų. Tai ir yra visas „stebuklas“: vengrės nustojo atidėlioti. Nuo 2020 m.: 1,51 (2023) → 1,39 (2024), gimimai nukrito iki 77 500.
Čekija ir Estija
Čekija 2021 m. pasiekė 1,83 — aukščiausią rodiklį ES po Prancūzijos. 2024 m. — 1,37, 2025 m. — 1,28. Gimimai per trejus metus nukrito ketvirtadaliu: nuo 111 793 iki 84 311. Ankstesnę Čekijos kilimo fazę (1999–2008) demografai išskaidė ir nustatė, kad tai buvo grynas atidėliojimo efektas.
Estijos 2004 m. reforma yra arčiausiai tikro poveikio: antro vaiko tikimybė padidėjo apie 6 %, trečio — 4 %. Bet tame pačiame tyrime yra ir atsakymas: intervalai tarp gimdymų sutrumpėjo 12–15 %. Tai pažodinis „vaikai gimsta anksčiau“ apibrėžimas. Šiandien Estija: 1,31 (2023), 1,18 (2024).
Prancūzija — vienintelė ilgalaikė sėkmė, ir ne dėl pinigų
1970 m. gimusios prancūzės susilaukė 2,00 vaiko — aukščiausias kohortinis rodiklis ES. Ne vienas šuolis, o pusę amžiaus laikęsis lygis. Ką Prancūzija turi: nemokamą ir visuotinę école maternelle nuo trejų metų, platų lopšelių tinklą nuo kūdikystės, kultūrą, kurioje mama dirba visą dieną, ir sistemą, veikiančią nuo 1930-ųjų, kuria žmonės tiesiog tiki, kad ji dar bus po penkerių metų. Bet ir Prancūzija krinta: 2,03 (2010) → 1,61 (2024).
Ką iš to pasiimti
- Niekas nepadidino galutinio vaikų skaičiaus daug. Patikimiausiai išmatuoti poveikiai — nuo +0,05 iki +0,2 vaiko vienai moteriai.
- Kas iš tikrųjų juda — laikas. Pinigai ir atostogos paskatina susilaukti to paties vaiko anksčiau ir sutrumpinti tarpus tarp vaikų. Metiniame rodiklyje tai atrodo kaip bumas.
- Kur poveikis tvaresnis, ten veikia ne pinigai, o paslaugos ir tikrumas. Darželių vietos, darbas, į kurį gali grįžti, ir sistema, kuri nesikeičia kas kadenciją.
- Grynieji pinigai turi šalutinį poveikį. Lenkijoje 500+ sumažino žemesnio išsilavinimo moterų dalyvavimą darbo rinkoje — o tai gimstamumą vėliau veikia neigiamai.
V dalis · Kiek tai kainavo
Brazausko–Kirkilo reforma: kaina ir grąža
Iš keturių Lietuvos reformų tik viena yra pakankamai sena ir pakankamai brangi, kad būtų galima skaičiuoti grąžą — Brazausko–Kirkilo 2008 m. reforma. Klausimas natūralus: jei valstybė „investavo“ į gimstamumą, ar tie vaikai vėliau sugrąžins pinigus mokesčiais? Toliau — skaičiavimas su atvirai išdėstytomis prielaidomis. Tai ne prognozė, o modelis: kiekvieną skaičių galima ginčyti, bet matote, iš kur jis atsirado.
Kiek kainavo
Skirtumas tarp Brazausko–Kirkilo tvarkos (100 % ir 85 %, dvejus metus) ir ankstesnės (70 %, vienerius metus) ir yra reformos kaina.
| Metai | Faktinės išmokos | Kiek būtų kainavusi sena tvarka | Papildoma kaina |
|---|---|---|---|
| 2008 (vertinys) | 880 mln. Lt | 616 mln. Lt | 76 mln. € |
| 2009 | 1 198 mln. Lt | 491 mln. Lt | 205 mln. € |
| 2010 | 1 166 mln. Lt | 397 mln. Lt | 223 mln. € |
| Iš viso | — | — | 504 mln. € |
Pusė milijardo eurų per trejus metus. Vienas niuansas, kurį verta įsidėmėti vertinant bet kurią reformą: sprendimą priėmė Brazausko–Kirkilo laikotarpio dauguma, o didžiąją sąskaitos dalį 2009–2010 m. apmokėjo jau Kubiliaus Vyriausybė — kuri po to išmokas ir apkarpė.
Kiek žmogus grąžina per gyvenimą
Toliau — vieno 2009 m. gimusio žmogaus grynasis fiskalinis srautas pagal amžių: kiek valstybė jam išleidžia ir kiek iš jo surenka kiekvienais gyvenimo metais. Įskaičiuota tikimybė emigruoti (25 %), mirtingumas ir 80 % užimtumas darbingame amžiuje.
6. Vienas žmogus ir valstybės biudžetas per visą gyvenimą
Raudona — valstybė išleidžia daugiau, nei gauna (vaikystė, mokslai, senatvė). Mėlyna — žmogus sumoka daugiau, nei gauna. 2025 m. kainomis, be augimo ir be diskonto.
Sudėjus visus gyvenimo metus, vidutinis žmogus valstybei duoda maždaug 100 000 € daugiau, nei iš jos gauna. Bet ši suma smarkiai priklauso nuo to, ar skaičiuojame būsimus pinigus tokius pat vertingus kaip šiandienius.
| Kaip vertiname ateities pinigus | Grynasis indėlis (dabartinė vertė gimimo metais) |
|---|---|
| Ateities euras vertas tiek pat, kiek šiandienis (0 %) | +99 900 € |
| Diskonto norma 2 % | +21 100 € |
| Diskonto norma 3 % (įprasta viešiesiems projektams) | −9 900 € |
| Diskonto norma 5 % | −45 100 € |
Priežastis paprasta: pinigai išleidžiami dabar, o mokesčius tas žmogus pradės mokėti maždaug po 25 metų ir baigs po 65. Kuo labiau nuvertiname ateitį, tuo prasčiau atrodo bet kokia investicija į vaikus.
Bendra (ne grynoji) suma įspūdingesnė: per darbingą amžių toks žmogus sukuria apie 2,3 mln. € BVP ir sumoka apie 825 tūkst. € mokesčių. Bet valstybė iš tų mokesčių jį patį ir išlaiko — mokykla, gydymas, pensija.
Ar reforma atsipirko
Viskas priklauso nuo vieno skaičiaus: kiek vaikų dėl Brazausko–Kirkilo reformos gimė papildomai. 2008–2010 m. gimė 4 317 kūdikiais daugiau, nei būtų gimę išlikus 2007 m. lygiui. Bet didžiąją dalį to prieaugio lėmė gausios 1980-ųjų kartos, įžengusios į gimdymo amžių.
| Scenarijus | Papildomų vaikų | Kaina vienam vaikui | Grąža (nediskontuota) |
|---|---|---|---|
| A. Viskas buvo kartų dydis ir laiko poslinkis | 0 | — | 0 |
| B. Reformai priskiriama 10 % prieaugio | 432 | 1 166 000 € | 43 mln. € |
| C. Reformai priskiriama 25 % prieaugio | 1 079 | 467 000 € | 108 mln. € |
| D. Reformai priskiriama 50 % prieaugio | 2 158 | 233 000 € | 216 mln. € |
Lūžio taškas: kad 504 mln. € atsipirktų, reformai turėtų būti priskirti 5 044 papildomi vaikai. Tiek jų paprasčiausiai nėra — visas prieaugis virš 2007 m. lygio buvo 4 317. Vadinasi, net jeigu kiekvieną 2008–2010 m. gimusį „papildomą“ kūdikį priskirtume vien reformai ir visiškai nubrauktume kartų dydį, ji vis tiek neatsipirktų grynai biudžetine prasme. Su 3 % diskonto norma ji neatsiperka niekada.
Jei vaikas tiesiog gimė dvejais metais anksčiau, valstybės nauda — apie nulį. Perkelti gimimą laike biudžetui neduoda beveik nieko: tas žmogus ir taip būtų gimęs, tik vėliau.
Ir čia IV ir V dalys susijungia. Klausimas „ar reforma atsipirko“ ir klausimas „ar vaikai gimė papildomai, ar tiesiog anksčiau“ yra tas pats klausimas. Tarptautiniai tyrimai sako, kad daugiausia — anksčiau. Vadinasi, fiskalinė grąža artima nuliui.
Ko šis modelis nemato
- Priklausomybės santykio. Vieno žmogaus balansas — ne visa istorija. Tikroji nauda ta, kad jis padeda išlaikyti visos kartos pensijas. Šito modelis nemato, ir dėl to jis grąžą veikiau nuvertina.
- Nefiskalinės vertės. 2,3 mln. € sukurto BVP daugiausia atitenka ne valstybei, o pačiam žmogui ir tiems, kas su juo dirba, perka ir gyvena.
- Ką pinigai davė iš karto. Dosni išmoka leido tėvams likti su vaiku dvejus metus ir sumažino šeimų skurdą. Tai savarankiškas tikslas, kurio nereikia pateisinti demografija.
- Ko nebandyta. Modelis vertina pinigų išmoką. Prancūzijos pavyzdys rodo, kad darželio vieta ir darbas, į kurį gali grįžti, veikia kitaip — ir tvariau.
VI dalis · Ką iš to pasiimti
Šešios išvados iš duomenų
01. Kreivėje nėra jokių lūžių ties valdžios kaita. Yra du dideli lūžiai — 1991 ir 2016 m. Pirmasis vienodai ištiko visas posovietines šalis, kad ir kas jose valdė. Antrasis kilo iš to, kad į gimdymo amžių įžengė 1990-ųjų pabaigos karta — mažiausia per visą Lietuvos istoriją.
02. Didysis skaičius perdeda kritimą maždaug devyniais procentiniais punktais. 69 % virsta 60 %, kai skaičiuojame tūkstančiui gyventojų.
03. Emigracija svarbesnė už bet kurią išmokų reformą. 1990–2018 m. šalis neteko 685 tūkst. žmonių — ištisos tėvų kartos. Jokia išmokų sistema tokio masto neatsveria.
04. Krizės pasimato tik po dvejų ar trejų metų. 2009 m. ūkio griūtis gimstamume matoma tik 2013 m. Todėl kadencijos pradžios metai beveik visada yra ankstesnės Vyriausybės ir ankstesnio ciklo rezultatas.
05. Pinigai veikia, bet nedaug. 2008 m. reforma sutapo su didžiausiu augimu istorijoje, 2010 m. mažinimas — su jo sustojimu. Bet 2018–2026 m. vaiko pinigai padidėjo keturis kartus, o gimstamumas krito trečdaliu. Pinigai labiau keičia, kada vaikas gimsta, nei tai, kiek jų galiausiai gimsta.
06. 2022 m. brangimas gimstamumui pakenkė labiau nei 2009 m. krizė. Ir tai svarbiausia šios analizės išvada: lemia ne ūkio dydis, o tai, ar žmogus gali ramiai suplanuoti savo ateinančius penkerius metus.
Ko iš to vertėtų pasimokyti rengiant naują reformą
Lietuva anksčiau ar vėliau imsis dar vienos šeimos politikos reformos. Toliau — septyni dalykai, kuriuos visa ši medžiaga leidžia pasakyti iš anksto. Tai ne receptas, kaip pakelti gimstamumą — tokio recepto niekas pasaulyje neturi. Tai sąrašas klaidų, kurių galima nedaryti.
1. Iš anksto pasakykite, kokį skaičių laikysite sėkme
Jei sėkmės matu bus metinis gimstamumo rodiklis, reforma „pavyks“ beveik būtinai — jį pakelia ir paprastas gimimų perkėlimas laike. Vengrijoje jis pakilo 30 %, o gimimų skaičius nepasikeitė. Sąžiningas matas yra vaikų skaičius vienoje kartoje ir absoliutus gimimų skaičius. Juos reikia įrašyti į reformos dokumentą prieš ją priimant.
2. Į reformą įdėkite vertinimą
Didžiausia Brazausko–Kirkilo 2008 m. reformos problema yra ne jos kaina, o tai, kad po septyniolikos metų vis dar negalime pasakyti, ką ji davė. Priežastinių Lietuvos tyrimų nėra. Estija tokį tyrimą turi ir todėl žino, kad jos reforma antro vaiko tikimybę padidino 6 %. Vertinimas kainuoja tūkstantąją reformos dalį.
3. Pinigus skirkite tam, ką jie tikrai duoda
Išmokos patikimai mažina vaikų skurdą — Lenkijos „500+“ tai padarė įspūdingai. Tai vertingas tikslas savaime. Bet jei jos pateikiamos kaip demografinė priemonė, po penkerių metų neišvengiamai atrodys kaip nesėkmė, ir kartu su jomis bus nurašyta ir tai, ką jos iš tikrųjų padarė.
4. Pirmenybė — paslaugoms, o ne pervedimams
Vienintelė šalis, kurios kartos rodiklis pusę amžiaus laikėsi ties 2,0, yra Prancūzija, ir jos priemonė ne pinigai, o darželio vieta kiekvienam vaikui. Lietuvoje darželių eilės tebėra realios. Ta pati suma, skirta vietoms, veikia kitaip nei ta pati suma, skirta pavedimams į sąskaitas.
5. Neatimkite iš moterų darbo
Lenkijos duomenys rodo, kad 21–30 metų moterims gimimo tikimybė po „500+“ ne padidėjo, o sumažėjo, o žemesnio išsilavinimo moterys ėmė trauktis iš darbo rinkos. Priemonė, dėl kurios vaikas kainuoja karjerą, gimstamumą mažina — tik su keleto metų vėlavimu.
6. Pastovumas svarbesnis už dosnumą
Lietuvos istorija per penkiolika metų: 70 % → 100 % → 90 % → 70 % → 60 %. Žmogus, planuojantis vaiką, negali remtis tvarka, kuri keičiasi kas kadenciją. Prancūzijos sistema veikia nuo 1930-ųjų — ir būtent tuo ji ir veikia. Vidutiniškai dosni, bet stabili sistema greičiausiai duos daugiau nei labai dosni, bet laikina.
7. Nepriskirkite sau to, ką padarė demografija
Atidėliojimas negali tęstis amžinai: vidutinis motinos amžius Lietuvoje jau pakilo nuo 23,0 metų (1994 m.) iki 28,2 metų (2022 m.). Kai jis nustos kilti, metinis rodiklis pakils savaime — vien dėl aritmetikos. Kas tuo metu valdys, turės pagundą tai paskelbti savo reformos rezultatu. Tai verta pasakyti dabar, kol dar niekas to nepaskelbė.
Iš viso to seka nemaloni, bet naudinga išvada: reforma, kuri nežada apversti demografijos, o žada konkrečiai pagerinti šeimų gyvenimą, yra ir sąžiningesnė, ir turi daugiau šansų būti įvertinta kaip pavykusi.
Duomenys ir metodika
Duomenys. Gimimai, vaikų skaičius vienai moteriai, gyventojų skaičius ir migracija — Eurostat lentelės demo_gind ir demo_find (atsisiųsta 2026 m. rugsėjo 4 d.). Gimimai tūkstančiui gyventojų apskaičiuoti gimimų skaičių dalijant iš vidutinio tų metų gyventojų skaičiaus. Ūkio augimas — Pasaulio bankas. 2025 m. gimimų skaičius kol kas pirminis; vaikų skaičiaus vienai moteriai 2025 m. duomenų dar nėra (Lietuvos preliminariais vertinimais — apie 1,04).
Vyriausybės. Kada kuri dirbo ir kas įėjo į koaliciją — LR Vyriausybė. Diagramų viršuje — tuometinio ministro pirmininko pavardė. Dvi siauriausios juostos liko be užrašo: 2000–2001 m. — Paksas, nuo 2024 m. — Paluckas, Ruginienė, Sinkevičius. Šeimos politikos sprendimai — Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, „Sodra“. Išvykimo ir pabėgėlių skaičiai — Migracijos departamentas, Oficialiosios statistikos portalas.
Pastaba. Po 2011 ir 2021 m. gyventojų surašymų statistikos eilutės buvo perskaičiuotos, todėl atskiri metai gali nesutapti su kitur skelbiamais skaičiais. Čia visur naudojama ta pati Eurostat eilutė, kad laikotarpius būtų galima palyginti tarpusavyje.
