Š.m. sprinterių 12+ m amžiaus (paaugliams ir suaugusiems atskiros programos) stovykla Ispanijoje organizuojama 2024 lapkričio 01-08 dienomis, šalia Alikantės, Santa Polos mieste.
Skrydis iš Lietuvos lapkričio 01 d., į Lietuvą – 08 dieną.
Stovyklos programa:
Kiekvieną dieną 2 treniruotės stadione ir 1 sporto salėje, nuo namų apie 200-300 m
Kiekvieną dieną 3-4 maitinimai
Greitumo treniruotės akcentai:
bėgimo technika
ištvermė
kvėpavimas
psichologija
Sporto salės akcentai:
fizinis kūno parengimas
taisyklinga technika
greitumui reikalinų raumenų ugdymas
Maudynės Viduržemio jūroje (tuo metu apie 20*C temperatūra)
Pasitikimas Alikantės aerouoste, atvežimas / nuvežimas į nakvynės vietą
Gyvenimas dviviečiuose kambariuose atskiruose aprtamentuose po 4 asmenis, ant namo baseinas, iki jūros apie 100 m, iki stadiono – apie 200m.
po 2 asmenis kambaryješeimai kambarysvalgomasis su virtuvėlemodernus namas
Papildomai galimas apsilankymas pramogų parke, ekskursijos ir pramogos pagal komandos susitarimą.
Sprinto / greitumo stovykla Ispanijoje be bilietų į Alikantę: 900€. (7 naktys, 8 dienos),
įsk. apie 15 (30) skirtingų treniruočių, kiekvienam sportininkui individualizuojamas treniruočių planas)
Vietų skaičius ribotas iki 8 sportininkų (šiuo metu laisva 1 vieta likusi).
Dėl registracijos rašyti žemiau arba klausti telefonu: +370 698 24263 Vilmantas
Ir pradedančiajam, ir patyrusiam bėgikui pagrindinis bėgimo „įrankis“ yra bateliai, todėl norime pasidalinti moksliniais tyrimais, kurie apžvelgia batelių konstrukcijų ypatybes, darančias įtaką bėgimo efektyvumui, didinančias ar mažinančias traumų tikimybę.
Atsakymo čia nerasite, koks konkretus batelis yra geriausias Jums, nes tai individualus pasirinkimas, kai reikia atsakyti į tik jums svarbius klausimus – nuo to, kelinti tai jums bateliai, t. y. kaip dažnai keičiate batelius, iki to, kokių rezultatų norite pasiekti bėgime, nes laisvalaikio bėgimui keliami tik sveikatinimo (traumų mažinimo) reikalavimai, o sportininkui galimi kai kurie nepatogumai, kad tik būtų pasiektas geresnis rezultatas.
Mokslininkai atliko metaanalizę apie batelių konstrukciją, t. y. apžvelgė 1 260 mokslinių straipsnių nuo 1994 metų iki 2018 metų, kurie nagrinėjo bėgimo batelių konstrukcijos įtaką skirtingoms bėgiko problemoms – nuo sukuriamų smūgio jėgų, bėgimo ekonomiškumo iki traumų tikimybės.
Čia pateikiame tik išvadas, o visą straipsnį rasite čia.
Per pastaruosius dešimtmečius dauguma straipsnių buvo skirti vidurinio pado ir minimalistinėms konstrukcijoms tirti. Tyrimai su bėgimo batų konstrukcijomis patvirtino teigiamą poveikį sportiniam rezultatui ir bėgimo traumų mažinimui:
1) padidinus priekinės kojos lenkimo standumą bėgant optimaliu diapazonu, galima pagerinti rezultatus;
2) minkštesnė vidurinio pado medžiaga gali sumažinti smūgio jėgas ir apkrovos greitį;
3) storesnis vidurinis padas gali sukelti puikų sušvelninimo poveikį ir susilpninti smūgį, tačiau gali sumažinti pado pojūčius prisilietus;
4) minimalistiniai batai pagerintų bėgimo efektyvumą, įskaitant ekonomiškumą, padidintų Achilo sausgyslės skerspjūvio plotą ir standumą, bet taip pat paskatintų didesnę kulkšnies, metatarsofalanginio sąnario ir Achilo sausgyslės apkrovą, palyginti su įprastais batais. Pažymėtina, kad progresyvi treniruotė ir prisitaikymas atrodo būtini ir rekomenduojami naudojant minimalistinius batus.
Nors kulno išsiplėtimo, batų raištelių ir kulno taurės tyrimai buvo riboti, šios konstrukcijos parodė tam tikrų galimybių paveikti bėgimo stabilumą. Šių batų konstrukcijų vaidmuo ir sąveika pareikalautų tolesnių tyrimų.
Būsimi tyrimai taip pat turėtų parengti standartinius bandymų protokolus, kurie padėtų nustatyti mokslines rekomendacijas dėl optimalaus standumo, storio ir kulno nuleidimo atliekant įvairius bėgimo batų tyrimus ateityje.
Perskaičius tokias mokslininkų tyrimų išvadas, daugelis norėtų konkretaus ir aiškaus atsakymo, kas yra geresni arba blogesni bateliai, nes, pvz., 2 punktas apie minkštesnių batelių apkrovos mažinimą nesako, kad tai yra naudinga, t. y. nemažina traumų tikimybės, tuo pačiu 1 išvada sako, kad išilginis batelių standumas yra geras – pagerina sportinius rezultatus, o klientai, kurie parduotuvėje „perlenkia“ batelius ir taip nustato „gerumą“, yra klystantys.
Bet, iš kitos pusės, jeigu norite daugiau natūralaus bėgimo ir panaudoti sveikus savo raumenis, esate linkę įsigyti minimalistinius batelius, apie kurių konstrukciją kalbama 4 išvadoje. Tačiau, kad tą efektyvumą pasiektumėte, reikia investuoti į savo raumenų paruošimą tokiems bateliams, t. y. tokiai bėgimo technikai.
Todėl dar kartą norisi pasikartoti ir patarti kreiptis individualios konsultacijos, nes tik išsiaiškinę poreikius galime parinkti tinkamiausius Jums asmeniškai batelius, kurie garantuotai pagerintų, o ne pablogintų ir jūsų sveikatą, ir sportinius rezultatus.
Pagal Lietuvos–Čekijos varžybų svarbiausių momentų (ang. highlight) vaizdo medžiagą peržvelgiau lietuvių ir kai kurių čekų bėgimo technikos niuansus ir kitus kūno judesius.
Pirmiausia žiūrėjome bėgimo technikos klausimus, kurie tarp lietuvių yra tragiškai blogi: didžiuma (ne visi) nemoka efektyviai ir greitai bėgti, nes nėra suformuoti teisingi raumenys ir nėra ugdomi treniruočių metu. Tas galioja ir Kalniečiui, ir Dimšai, ir Butkevičiui, ir Motiejūnui, ir Biručiui, ir Mačiuliui. Geriausiai pagal vaizdo įrašą atrodė Valinsko bėgimas.
Visose bėgimo nuotraukose matoma, kad koja yra ištiesiama per daug priekyje, statoma nuo kulno, o tai sukuria stabdymo – pasipriešinimo judėjimui jėgą. Nėra suformuoti užpakalinių šlaunies raumenų pritraukiamieji judesių instinktai, todėl pralaimima šalia bėgančiam čekui, pvz.:
Geriausiai pralaimėjimas greičio varžybose pasireiškė epizode, kai jaunasis čekų talentas Krejči tiesiogine prasme „išmaudė“ nepaslankius ne tik kojomis, bet ir mąstymo greičiu dinozaurus Kuzminską su Mačiuliu. Jie nesugebėjo užimti aktyvios gynybinės pozicijos, nors sprintuoti čekas pradėjo dar savo aikštelės pusėje, 4–5 metrai prieš lietuvius:
Kuzminskas bandė suvadovauti, kad Mačiulis perimtų greitai atlekiantį čeką, kurio bėgimo technika yra itin gera, palyginti su lėtapėdžiais lietuviais. Po vienos sekundės Kuzminskas dar bando grįžti į trasą, bet kojų darbas yra nevykęs ir pats, neišlaikydamas pusiausvyros dėl silpno kūno paruošimo, beveik pargriūva atgal:
Tuo metu čekas, puikiai sprintuodamas, ramiai aplenkia abu lietuvius ir lengvai pelno taškus, palikdamas abudu lėtapėdžius už nugaros:
Atskiro paminėjimo nusipelno amžina ir jau nebepanaikinama Kalniečio kamuolio varymo technika, kurios aukštos trajektorijos kainavo Lietuvos rinktinei ir prarastus kamuolius. Šio pagrindinio krepšinio elemento nesugeba išmokyti ir jau niekas nebesitiki, kad pagerės (šalia pateikiame čeko kamuolio kėlimo aukštį sprinto metu):
Dar vienas elementas, kurio išmokstama pirmose klasėse, bet kuris niekaip nepavyksta Kalniečiui, – perdavimas kaire ranka. Žemiau pateikiamas vaizdas rodo, kaip, bandydamas artimąja!!! varžovui ranka perduoti kamuolį, vos jo nepraranda:
Tai tiek trumpos analizės. Kritikams (ang. haters) ir krepšinio „specialistams“ parašau, kad puikiai atskiriu, jog nuo kulno bėgama visada, kai judėjimas yra stabdomas, todėl tokių elementų neanalizavau. Taip pat žinau, kad krepšinis nėra sprintas ir, kadangi tai kompleksinis judesys, privaloma nagrinėti daug šoninių judesių. Taip pat neanalizavau daug matytų kūno nestabilumo, disbalansų variantų. Analogiška ir dar blogesnė (nors nežinau, ar gali būti blogesnė) situacija yra ir Lietuvos futbolo rinktinės narių bėgime (ypač sportininkų, žaidžiančių tik Lietuvos klubuose).
Baigdamas vidurinę mokyklą tolimais metais kažkuriam/-iai klasės draugui įrašiau tuo metu populiariausios A. Mamontovo dainos „Kitoks pasaulis“ žodžius: Žiūri aplink, stebiesi viskuo, Daiktus matai savo šviesoj. O jeigu viskas yra ne taip Ir tu pasaulį regi atvirkščiai? Tai vis daugiau ir daugiau prisimenu, kai mokausi ir bandau suprasti bėgimo problemas. Kasdiena žeria vis daugiau žinių, kad nieko nežinau… Ką prieš metus žinojau, jau dabar paneigia nauji moksliniai tyrimai, o iš to, kas prieš 5 metus sužinota, šiandien seminare juokiamės…
Spalio 30–31 d. Brighton’e (Jungtinėje Karalystėje) vyko Bėgimo konferencija, kurioje savo naujausius pranešimus skaitė 10 pasaulyje pripažintų ekspertų iš Australijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos.
Mintys po batų guru Simono Bartoldo paskaitos apie sportinių batelių evoliuciją ir ateitį:
Mus jau 42 metus apgaudinėja ir murkdo rinkodaros pelkėse didieji (ir mažieji) batelių gamintojai, vis kartodami mokslo PANEIGTAS tiesas:
jėga, kuria smūgiuojama į žemę kiekvieno žingsnio metu, nėra tiesiogiai susijusi su traumų dažnumu – tai Benno Niggas dar kartą įrodė savo 2001 metais paskelbtame ypač svarbiame tyrime (pirmą savo publikaciją jis paskelbė dar 1977 metais) – „Naujojoje paradigmoje“
batelių (tiksliau jų pado – tarpupadžio, ang. midsole) minkštumas nėra traumas mažinantis veiksnys
visi batelių skirstymai į stabilius, neutralius ir kitokius pagal stabilumą yra niekiniai ir prekių lentynose negali būti skirstomi ar siūlomi pirkėjams. Apie tai rašiau jau savo „atsiprašyme apie neteisingus savo tyrimo metodus“
„Naujojoje paradigmoje“ įrodyta, kad „bėgikai neturi didesnio osteoartrito nei nebėgikai“ („lietuviškai populiariai“ paaiškinimas – „kelių sąnarių bėgimas nesudrožia“)
„Bėgimas ant kieto pagrindo nesukelia daugiau traumų nei ant minkštesnio pagrindo“ (lietuviškai populiariai – bėgimas miško takeliu nėra „geresnis“ nei asfalto keliu)
Simono Bartoldo pranešimas RCL2019 Brighton’e
Taigi dabartinėse Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) batelių parduotuvėse vis dar galime pamatyti išskirtas lentynas „stabilizuojančių“, neutralių ar kitokių „energizuojančių“ batelių, vis dar bandoma parduoti batelius „pronuojančiai ar supinuojančiai“ pėdai. Pavyzdžiui:
lietuviškos „specializuotos“ bėgimo parduotuvės paslaugų aprašymas
Kiek tai susiję su šiuolaikinėmis mokslo žiniomis? Kai kiekvieną mėnesį jau daugiau kaip 10 metų mes vis gauname naujus tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad smūgio į žemę jėga „minkštesnių“ batelių yra didesnė nei kietesnių.
Taigi pakankamai daug yra tyrimų, kurie sako, kad ne batelių „palaikymas“ (ang. support) ar pėdų pronacija yra esminė bėgimo traumų nemažėjimo priežastis. O ši problema – bėgimo traumos, kurios kasmet kankina vidutiniškai apie 50 % bėgikų (sisteminė analizė rodo nuo 19 iki 79 % pasiskirstymą skirtingose grupėse) – vis dar nėra niekaip išspręsta. Kodėl mes daugiau nei 50 metų nežinome, ar avalynė, kurią avime kasdien, yra sveika, ar sveikesnė? Kas vis dėlto daro įtaką mūsų traumoms bėgimo (ar sportavimo) metu ir kaip tai veikia avalynė, ar ji visai neveikia?
O norintiems nebesižvalgyti į praeities šešėlius, artimiausiomis dienomis pateiksiu naujausių mokslinių tyrimų tendencijas, kurios, be abejo, paveiks mūsų avalynę artimiausiais metais.