Praėjusioje žinutėje rašiau apie tai, ko nereikia tikėtis iš senų batelių parinkimo metodų, o šiandien – pora įžvalgų apie naujausias batelių kūrimo tendencijas ir tai, pagal ką jie yra kuriami.
Kas atidžiai nagrinėjo (o tokių yra labai labai maža :)) praėjusioje žinutėje cituotą Benno Nigg’o Naująją paradigmą, galėjo matyti grafike skirtingais paviršiais bėgančio žmogaus raumenų įtempimų pasiskirstymą elektromiografiniame tyrime:
ir, prie paviršiaus charakteristikų pridėjus dar ir batelio medžiagos kietumą-minkštumą, buvo išmatuotas energijos poreikis judant: atitinkamo paviršiaus ir atitinkamo kietumo vidurinio pado kombinacija sukuria ekonomiškesnį arba daugiau energijos reikalaujantį judesį:
Matyti, kad mažiausiai energijos reikalaujantis paviršiaus / batų pado mechanizmas turi būti minkštas ir klampus, o daugiausia energijos reikalaujantis yra kietas ir elastingas paviršius. Atkreipkime dėmesį, kad čia priešinguose poliuose atsidūrė pas mus dažnai sutapatinamos savybės „minkštas ir elastiškas“, o tai rodo, kad „elastiškas“ batelio padas yra neekonomiškas – juo bėgant reikia sunaudoti daugiau energijos.
Aukščiau minimi moksliniai tyrimai, nors ir žinomi jau daugiau nei 20 metų, avalynės gamintojų buvo (ir dar yra) visiškai ignoruojami, o vartotojams vis dar brukama teorija apie „minkštinančius“ ir „amortizuojančius“ batelius!!!!
2018 metais naujas tyrimas „Bėgimas labai minkštinančiais bateliais didina apkrovimo jėgas“ dar labiau ir aiškiau išryškino, kad „minkštas batelių padas nesumažina, o padidina smūgio į žemę jėgą“.
Kaip matome iš rezultatų, vertikali smūgio jėga ypač padidėja didėjant greičiui. Dar vienas fiksuojamas parametras – blauzdos standumas (kietumas), kuris irgi buvo didesnis „minkštesniuose“ – didesnio minkšto pado bateliuose (tyrimo metu Hoka Conquest, palyginti su Brooks Ghost 6 kaip vidutinio minkštumo-kietumo bateliais).
Taigi tyrimas pakankamai aiškiai parodė, kad bėgant su didesniais – minkštesniais bateliais:
- blauzda yra apkraunama stipriau
- vertikali apkrovimo jėga padidėja, ypač prie didesnių greičių
Kodėl taip atsitinka ir kokią įtaką batelių gamybai ir pasirinkimui tai gali turėti? Daroma keletas prielaidų:
- Bėgimas aukštesniais – minkštesniais bateliais pakeičia kūno masės centro padėtį: didėja atstumas, kuriuo bėgikas pažemėja, ir taip padidinama atramos jėga
- Minkštesni – aukštesni bateliai nepadeda raumenims prisitaikyti prie paviršiaus, jie labiau apkraunami, kietėja
- Reikia daugiau tyrimų skirtingais metodais, kad būtų galima patvirtinti daugiau hipotezių.
Šie ir kiti tyrimai veda mus vis prie to paties klausimo: o tai kodėl bateliai „negerėja“ jau 60 metų, kodėl jie nemažina bėgiko traumų, kurių kaip buvo apie 50 %, taip ir lieka apie 50 %? Tai visus tuos 60 metų batų pramonė tik kūrė rinkodaros (ang. marketing) burbulus? Atsakymas turi būti aiškus – taip, mus pramonė vis mulkina, sakydama, kad bateliai geresni, bet realiai rezultatai negerėja.
Bet ir batų pramonė bando atrasti „superbatelius“, kurie ne tik Kipchoge leistų nubėgti maratoną per 2:00 val. Ir Nike jau nuo 2018 metų giriasi, kad jų Vaporfly 4% bateliai „padeda laimėti varžybas“. Didžiulis „New York Times“ analitinis straipsnis leidžia mums pamatyti, kad tikrai bėgantieji su naujausiais bateliais pagerino savo rezultatus ilgose distancijose:
Tikrai įdomus ir didelis tyrimas – daugiau nei 16 000 bėgikų įkėlė savo duomenis į Strava ir buvo lyginami duomenys skirtinguose bėgimuose su skirtingais bateliais, bet vis dėlto tai nėra mokslinis nepriklausomas tyrimas: bėgikai patys kėlė duomenis, gal kai kurių ir nenorėjo įkelti, kiek iš jų keitė batelius, nes gavo rėmėjų dovanotų, o greitis didėjo, nes juk treniravosi daugiau per tuos metus…? Išvadose žurnalistai irgi rašo, kad gavo mažesnius pagerėjimo rezultatus nei Nike finansuotas tyrimas…
Taigi ar galima tikėti, kad Kipchoge 2 valandas įveikė, nes turėjo „neleistinus“ batelius?
Populiarūs interneto platybėse sklandantys mitai apie šių batelių viduriniame sluoksnyje esančią (pradžioje buvo paskleista informacija apie 3 plokšteles) karboninę plokštelę, kuri esą padidina spyruoklės efektą, yra daug kur jau paneigti, nes ne pati karboninė plokštelė, o padidintas specialių putų sluoksnis lyg ir pakeičia (ar pagerina – klausimas) bėgimo efektyvumą. Todėl kyla pakankamai aiškus klausimas, ar bateliai yra leistini bėgimui, nes Tarptautinės lengvosios atletikos federacijos taisyklėse yra parašyta, kad atletai negali naudoti įrangos, kuri padeda sportininkams turėti pranašumą prieš kitus. Šis klausimas dar nagrinėjamas ir gal netrukus šie ir kiti panašūs bateliai (tokius kuria ir artimiausiu metu išleis ir Brooks, ir Adidas, ir Saucony) bus uždrausti…?
Bet bėgikui, kuris mėgėjiškai bėgioja ir negauna tokių ar kitokių batelių dovanų iš rėmėjų, reikia kriterijų, pagal kuriuos pasirinkti batelius. Kadangi „senos“ parinkimo technologijos – „pagal pronaciją-supinaciją“, „pagal stabilumą – neutralumą“, „kūno vertikalumą su vidpadžiais ar be jų“ – yra seniena ir paneigtos aukščiau minimų mokslinių tyrimų didžiųjų batų gamybos monstrų laboratorijose, bandome vis tik nuspėti, kaip parinkti – sukurti batelius, kurie pagaliau mažiau traumuotų bėgikus?????
Tie, kurie atidžiai nagrinėjo 2001 metų Benno Nigg’o naująją paradigmą, atkreipė dėmesį, kad „geri bateliai yra tie, kurie nedidina energijos sunaudojimo“, ir tam yra naudojamas VO2max matavimas, stebimas kuo mažesnis nuokrypis nuo bėgimo basomis, t. y. natūralaus bėgimo trajektorijų, ir kurie nesukuria didelio nuovargio.
Šis punktas apie nuovargį batuose yra vienas aktualiausių, nes tai gali būti revoliucija batelių pramonėje. Kaip vienas iš galimų nuovargio (ir su tuo susijusių traumų mažinimo) būdų jau kurį laiką yra nagrinėjami vibracijos batų–kojų sistemoje mažinimo būdai. Viena iš Nike Vaporfly 4% batelių teigiamo efekto paslapčių ir yra ne stebuklingas „spyruokliavimas“, bet Kipchogei pritaikyta vibracijos mažinimo bateliuose sistema, kuri leido beveik laboratorinėmis (ne varžybinėmis) sąlygomis įveikti 2:00 val. rezultatą. Kuriami specialūs antivibraciniai produktai, jau yra sukurtų specialių batelių su vibracijos poveikiu Parkinsono ligos pacientams, o jų kombinacijos jau instaliuojamos į batus:
bet didžiausias dėmesys šiuo metu paslapčia atliekamuose tyrimuose yra nukreiptas į nuovargio mažinimą per vibracijos mažinimą. Žinoma, kad šie produktai masinį vartotoją gal pasieks tik po penkmečio, nes tik tokiems kaip Kipchoge galima atlikti tikslius galūnių matavimus su vibracijos davikliais, bet ateityje vis tiek priartėsime prie individualaus batelių pritaikymo asmeniui kūrimo, todėl gali būti, kad prieš perkant batelius judesio analizės laboratorijoje bus matuojami ir vibracijos rezonansai.
Vesdami futbolininkų fizinio pasirengimo treniruotes visada siekiame apčiuopiamų rezultatų, kad matytume progresą ar regresą. Kokybiška treniruotė prasideda ir baigiasi klausimu „kodėl?“. Kodėl šis ar kitas pratimas turi būti panaudotas treniruotėje, kodėl jis veikia ar neveikia? Kodėl vienam sportuojančiam tai puikus pratimas, o kitam niekinis? Šiose nuotraukose pateikti 2011 metų vaikų analizės duomenys. Kiekvienoje nuotraukoje pateikti ne vieno žaidėjo, o trijų sportininkų duomenys – jie keitėsi jutikliais kas 10–15 min. Matome skirtingus ir sprinto greičio, ir pagreitėjimų lygmenis. Po mėnesio šie duomenys, tikimės, bus aukštesni 🙂
