Atsakykite apie savo poreikius tik per 1 minutę ir mes Jums atsiųsime individualų geriausios kainos pasiūlymą ir aptarsime, kaip suteikti Jums daugiausia naudos:
https://form.jotformeu.com/form/93161580677363
Atsakykite apie savo poreikius tik per 1 minutę ir mes Jums atsiųsime individualų geriausios kainos pasiūlymą ir aptarsime, kaip suteikti Jums daugiausia naudos:
https://form.jotformeu.com/form/93161580677363
Baigdamas vidurinę mokyklą tolimais metais kažkuriam/-iai klasės draugui įrašiau tuo metu populiariausios A. Mamontovo dainos „Kitoks pasaulis“ žodžius: Žiūri aplink, stebiesi viskuo,
Daiktus matai savo šviesoj.
O jeigu viskas yra ne taip
Ir tu pasaulį regi atvirkščiai?
Tai vis daugiau ir daugiau prisimenu, kai mokausi ir bandau suprasti bėgimo problemas. Kasdiena žeria vis daugiau žinių, kad nieko nežinau… Ką prieš metus žinojau, jau dabar paneigia nauji moksliniai tyrimai, o iš to, kas prieš 5 metus sužinota, šiandien seminare juokiamės…
Spalio 30–31 d. Brighton’e (Jungtinėje Karalystėje) vyko Bėgimo konferencija, kurioje savo naujausius pranešimus skaitė 10 pasaulyje pripažintų ekspertų iš Australijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos.
Mintys po batų guru Simono Bartoldo paskaitos apie sportinių batelių evoliuciją ir ateitį:
Mus jau 42 metus apgaudinėja ir murkdo rinkodaros pelkėse didieji (ir mažieji) batelių gamintojai, vis kartodami mokslo PANEIGTAS tiesas:

Taigi dabartinėse Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) batelių parduotuvėse vis dar galime pamatyti išskirtas lentynas „stabilizuojančių“, neutralių ar kitokių „energizuojančių“ batelių, vis dar bandoma parduoti batelius „pronuojančiai ar supinuojančiai“ pėdai. Pavyzdžiui:

Kiek tai susiję su šiuolaikinėmis mokslo žiniomis? Kai kiekvieną mėnesį jau daugiau kaip 10 metų mes vis gauname naujus tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad smūgio į žemę jėga „minkštesnių“ batelių yra didesnė nei kietesnių.
Arba pronacija nėra lygi plokščiapėdystei: https://www.facebook.com/VilmantasAusra/posts/846125649077870
Taigi pakankamai daug yra tyrimų, kurie sako, kad ne batelių „palaikymas“ (ang. support) ar pėdų pronacija yra esminė bėgimo traumų nemažėjimo priežastis. O ši problema – bėgimo traumos, kurios kasmet kankina vidutiniškai apie 50 % bėgikų (sisteminė analizė rodo nuo 19 iki 79 % pasiskirstymą skirtingose grupėse) – vis dar nėra niekaip išspręsta. Kodėl mes daugiau nei 50 metų nežinome, ar avalynė, kurią avime kasdien, yra sveika, ar sveikesnė? Kas vis dėlto daro įtaką mūsų traumoms bėgimo (ar sportavimo) metu ir kaip tai veikia avalynė, ar ji visai neveikia?
Norintiems pakankamai aiškaus didžiausių bėgimo problemų sisteminio apibūdinimo siūlau naujausią 2019 metų spalio mėnesio apžvalgą su nuorodomis į mokslinius tyrimus: https://www.uptodate.com/contents/overview-of-running-injuries-of-the-lower-extremity
O norintiems nebesižvalgyti į praeities šešėlius, artimiausiomis dienomis pateiksiu naujausių mokslinių tyrimų tendencijas, kurios, be abejo, paveiks mūsų avalynę artimiausiais metais.
Jūsų Vilmantas Aušra
Paspaudus šaltukui imame domėtis žiemos bėgimo ir vaikščiojimo bateliais.
Trumpai aptarsime rinkoje esančių batelių technologijas ir kaip teisingai pasirinkti batelius:
1. Padas: svarbiausias bėgimo žiemą elementas, nuo kurio reikėtų pradėti pasirinkimo procesą. Kaip automobilio padangos, taip ir bėgimo batelių padas yra gaminamas iš skirtingo minkštumo gumos ir skirtingo rašto.

Jokie bėgimo bateliai jums greičiausiai nereikalingi – geriausia bėgti basam. Iš pirmo žvilgsnio tokia frazė gali pasirodyti absurdiška, tačiau būtent taip tikina podiatrijos specialistas Vilmantas Aušra.
Jis nebijo griauti stereotipų ir aštrių frazių: „Judesio analizėje vadovaujuosi Leonardo da Vinci pasakymu: visada abejok. Dar pridedu nuo savęs: arba/ir pagrįsk paskutiniais moksliniais tyrimais“. Birštone medikas kalbės apie žmogaus biomechaninius veiksnius, kurie veikia bėgime. „Grubiai kalbant, bėgimo batelių pasirinkimas yra ne batelių reikalas. Tai žmogaus raumenų ir žmogaus išsivystymo reikalas. Dažnai žmonės to nežino ir batelius perka, kurie papuola, negalvodami, kam jie skirti“, – pastebėjo V. Aušra. Pirmiausia specialistas ištiria, kaip žmogus juda. Tik tuomet galima atsakyti į visus klausimus, o atsakymai gali būti visiškai netikėti.
„Bateliai yra niekam nereikalingi, nes bateliai gadina bėgimą, gadina bėgimo techniką. Apie tai ir kalbėsiu – ar reikalingi bėgimo bateliai? Jie dažnai apskritai nereikalingi, nes žmogus biomechanine prasme geriau bėga basas nei su bateliais. Bateliai, o ypač jei blogai parinkti, labai dažnai iškraipo. Visa esmė, kad reikia žvelgti giliau“, – patarė V. Aušra.
Medikas pastebi, kad žmonės skuba į bėgimo trasą mažai išmanydami apie savo kūną ir jo galimybes. „Visuomet tai lyginu su kraujo grupe – juk visi žino savo kraujo grupę. Čia lygiai taip pat. Jei norite bėgti maratoną, kuris yra didelis išbandymas kūnui, jūs turite žinoti, kaip judate. Jeigu jūs to dalyko nežinote, jūs nežinote savo galimybių. Jūs nežinote, kurios pusės raumenys silpni, jūs to neįtariate. Tai yra 42 km, 42 tūkst. žingsnių. Jei dalinsime per pusę, tai bus 84 tūkst. žingsnių. Kiekvieno žingsnio metu mes turime smūgį, kuris yra 200–300 kg svorio jėgos. Tai mes gausime daugiau nei 20 tonų, kurias žmogus gauna bėgimo metu. Visa tai eina per čiurną, per kelį, per dubenį, per stuburą. Niekur kitur jis nedingsta“, – pasakoja V. Aušra. Kiekvienam bėgikui, net ir mėgėjui, patartina tiksliai žinoti, kur tenka didžiausias krūvis. „Problema ta, kad žmogus per daug save apkrauna, nežinodamas savo galimybių. Reikia investuoti į tyrimą, kad daugiau sužinotumėte apie save.
Lietuviai ateina pas bet kokį gydytoją ir jis visuomet sako, kad bėgimas žaloja kelius. Tai mitas, kuris yra visiška nesąmonė. Patys keliai nesukuria jokios jėgos. Tai lietuviai, kaip ir viso pasaulio žmonės, dabar sėdi prie kompiuterio, prie stalo ir atrofavę savo dubens ir stuburo raumenis. Kai jie atsistoja ir bėga, jų stuburas ir dubuo neveikia. Tada atsiranda disbalansas ir pradedama linkti į vieną ar kitą pusę. Esmė ne kelių problema – keliai turi tik atlaikyti jėgą. Reikia stiprinti dubenį ir stuburą. Žmonės pakyla ir bando bėgti“, – sakė specialistas. Reklaminėse kampanijose gamintojai žada, kad bėgimo bateliai padės įveikti distanciją. „Pagal fizikos dėsnius to negali būti, juk energija iš nieko neatsiranda. Energija yra sugeriama į batą ir kažkiek atiduodama. Bet geriausi bateliai atiduoda tik 50 proc. energijos.
Bateliai iš esmės nesukuria energijos, o tik pablogina, sumažina, todėl ir kyla klausimas: gal geriau bėgti basom, nes nėra tarpinės, kuri blogina bėgimą?“, – retoriškai klausė medikas. Bėgimo batelių padas turi būti kuo storesnis. Šią plačiai paplitusią frazę girdėjo ne vienas. Tačiau ir šiuo atveju V. Aušra nesutinka. „Parduotuvėje pardavėjai siūlo duoti pačius minkščiausius batelius, kad apsaugotų kelius. Absoliutus mitas. Minkštų batelių nereikia, nes minkšti bateliai daugiau sugeria energijos ir daugiau nieko neduoda. Gal jie per daug minkšti ir koja ima linkti į kurią nors pusę, ir jie dar labiau pablogina ir dar labiau padidina apkrovą į šoną, tačiau pirkėjui tai labai gerai skamba. Jis galvoja, kad užsidės pagalves ant kojų ir lėks. Bateliai negali atlikti didesnės funkcijos, nei leidžia fizika“, – sakė V. Aušra.

Skaitykite daugiau:
https://sportas.lrytas.lt/tai-bent/lietuvis-medikas-griauna-mitus-begti-basam-geriau-nei-su-bateliais.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy